Kaip ir dauguma mano straipsnius skaitančiųjų – aš stengiuosi daryti verslą. Tai darau jau eilę metų, eilę metų padedu ir kitiems tai daryti. Ir, besirungdamas įvairiose rinkos sferose, galiu pasakyti Jums štai ką – yra viena verslo rūšis, prieš kurią rungtis yra itin sunku. Tai – kova su „nemokamai“.

Galite dabar paklausti „o apie kokią verslo rūšį kalbame šiame straipsnyje?“. Galiu atsakyti, kad tai galioja praktiškai bet kokiam verslui. Mano argumentai prieš „nemokamai“ gali atlaikyti praktiškai bet kokius prieštaravimus. Žinoma – sunku, bet vis tiek pasistengsiu įrodyti Jums, kad aš absoliučiai nekenčiu „nemokamai“. Negaliu to pakęsti nei kaip verslas, nei kaip vartotojas.

Reaguodamas į naują Facebook politiką…

Kodėl aš esu prieš „nemokamai“? Juk mums visiems patinka gauti dovanas, teisingai? Gimtadieniai, atostogos, jubiliejai – paprastai, tokių švenčių metu vyksta apsikeitimas dovanomis ir tai yra malonu. Na, sąlyginai.

[pull_quote_center]Tas keistas momentas gyvenime, kai iš tikėjimo Kalėdų Seneliu, tu pats juo vieną dieną tampi…[/pull_quote_center]

Esmė tame, kad „nemokamai“ versle nėra gerai. Tai nėra gerai nei vienai sandorio pusei – nei pačiam verslui, nei vartotojui. Verslas nieko niekam neduoda „nemokamai“ (esu jau minėjęs anksčiau – jeigu kažką, kaip vartotojas, gavote „nemokamai“ – tai prekė esate būtent Jūs), o ir vartotojas, kažką gavęs „nemokamai“, tikisi, jog duota prekė ar suteikta paslauga veiks taip, kaip turėtų.

Ir štai šioje vietoje galime trumpam sustoti. Specialiai „prikabinau“ Facebook’ą į šį straipsnį, nors originali straipsnio idėja tikrai buvo be šio socialinio tinklo. Tačiau šiandien pamačiau, kaip mano naujienų srautas buvo užpildytas draugų sąrašuose esančių žmonių įrašais:

[quote_box_center]Reaguodamas į naują „Facebook“ politiką, aš patvirtinu, kad visiems mano asmens duomenims, nuotraukoms, piešiniams, korespondencijai, ir kt. yra taikomos autorių teisės (Berno konvencija). Dėl komercinio naudojimo visko, kas paminėta,kiekvienu konkrečiu atveju reikia mano raštiško sutikimo.
„Facebook“ dabar yra akcinė bendrovė. Todėl primenu visiems socialinio tinklo vartotojams, kad ir jūs įdėtumėte tai į savo puslapius kaip „privatumo nuostatas“ (pranešimo puslapyje užteks net vieno karto); to nepadariusieji savaime leisite bet kokį duomenų iš jūsų puslapio (nuotraukų, žinučių ant sienos, puslapio informacijos ir kt.) naudojimą ir negalėsite reikšti pretenzijų.
Visi, kas skaito, galite nukopijuoti tai ant savo sienos „Facebook“, taip jūs būsite apsaugoti autorinių teisių įstatymo. Šiame komunikate įspėjame „Facebook“, kad griežtai draudžiame atskleisti, kopijuoti ir platinti mūsų asmeninę informaciją, arba kitos neteisėtos veiklos atžvilgiu profilius socialiniame tinklalapyje.
[/quote_box_center]

Mielieji žmonės… Jūs rimtai?! Turbūt nesuprantate esminių dalykų. Leiskite man, paprastam žmogučiui, Jums kai ką paaiškinti:

Ar atsimenate tokį žalią mygtuką, kurį paspaudėte, kai registravotės Facebook’e?

O virš mygtuko yra toks tekstas (lietuviškoje versijoje skamba juokingai):

[quote_box_center]Paspausdami Registracija, Jūs sutinkate su mūsų Sąlygos ir kad esate perskaitę mūsų Data Use Policy, įskaitant mūsų Cookie Use.[/quote_box_center]

Net neužduosiu klausimo, kiek iš Jūsų yra skaitę Facebook naudojimosi taisykles ir duomenų panaudojimo sąlygas, tačiau esu praktiškai garantuotas, kad tai padarė tik tie, kas dirba su Facebook ir privatumo apsauga. O dabar – prie esmės.

Įsivaizduokite Facebook’ą kaip privatų naktinį klubą, į kurį įėjote nemokamai. Tame klube nėra DJ’aus (groja tas pats MP3 diskas su 10 valandų trunkančiu miksu, ištrauktu iš YouTube), grindys valomos tik kartais (kai valytojai nuotaika būna), barmenas apsisnarglėjęs stovi už baro ir nekreipia dėmesio į Jūsų norus ar kvietimus prieiti ir panašiai.

Ar galite dėl to kam nors pasiskųsti? Ne. Galite rašyti internete, koks „š*das tas klubas“ ir panašiai, tačiau tai – vienintelis klubas Jūsų šalyje (net ne mieste) ir eiti daugiau nėra kur. Visi ten eina. Tačiau skųstis tuo teisės Jūs neturite. Kodėl? Nes nemokate už suteikiamą paslaugą. Kad ir kokia bloga ta paslauga bebūtų.

Jeigu pasakysite savo pastabas klubo savininkui – jis atsakys labai paprastai: „nepatinka – neik„. Ir jam, turint vienintelį tokį klubą mieste/šalyje/regione ar net pasaulyje – Jūsų nuomonė yra nereikšminga. Nes tame klube prekė esate Jūs, o teisių – neturite.

Taip pat yra su Facebook. Jūs sutikote su jų sąlygomis, kai registravotės. Sąlygose parašyta, kad jie tas sąlygas gali vienašąliškai keisti ir, jeigu Jums kažkas nepatinka, galite laisvai panaikinti savo anketą.

Nieko nėra veltui

noriu turėti teisę skųstis man suteikiamų prekių/paslaugų kokybe, jeigu ta kokybė nėra pakankamai gera. Ir „nemokamai“ iš manęs tą teisę atima. Lietuvoje turime labai tinkamą patarlę – „dovanotam arkliui į dantis nežiūrima„. Puikiai iliustruoja „nemokamai“ situaciją.

Įsivaizduokite kitą scenarijų: aš noriu išnuomoti butą, tačiau jo vonioje trūkęs vamzdis. Pasidomiu savo draugų rate, ar kas nors pažįsta gerą santechniką. Vienas iš draugų man sako: „aš galiu tau tai sutvarkyti, bet tai užims porą savaičių„. Na, pagalvoju, gerai.

Realybėje, kaip visada, darbas užtrunka pusantro mėnesio, prie to darbo prisidedu ir pats (darbo dienų vakarais ir savaitgaliais), nes reikia ir plyteles dar paskui iš naujo iškloti, ir taip toliau… Įsivaizduokite, kad po mėnesio, kai darbas buvo atliktas – vamzdis vėl trūko ir užliejo kaimynus apačioje. Man skambina naujasis buto nuomininkas ir sako, kad „yra problema„. Kadangi darbas buvo atliktas nemokamai – aš neturiu jokios teisės reikšti kam nors pretenzijas. Aš netekau tokios teisės tada, kai sutikau su mano bičiulio nemokama pagalba (skaityti – su registracijos Facebook sąlygomis). O aš noriu turėti teisę reikalauti atsakomybės. Visada.

Taigi – butas būtų nuomojamas už 1,500 LTL per mėnesį. Tos srities profesionalai už darbą prašė 1,000 LTL ir sakė, kad darbą atliks per savaitę. Mes su draugu užtrukome mėnesį laiko darydami tai patys, ko pasekoje praradau 3-jų savaičių nuomą (1,125 LTL), pirkau medžiagas (dar 400 LTL) ir beveik mėnesį laiko dirbau vakarais ir savaitgaliais (neįkainojama). Nors darbo dienų kaip ir nepraradau, tačiau praradau savaitgalius, kuriuos galėjau praleisti su savo antrąja puse, atlikti kelis papildomus darbus, tiesiogiai susijusius su mano veikla ir panašiai. Bet tai – dar ne viskas. Kadangi atlikome darbą taip „gerai“ – vis tiek teko paaukoti dar vienos savaitės nuomą, nes nuomininkas naujo remonto metu už nuomą nemoka (dar minus 375 LTL); vis tiek sumokėti profesionalams už darbus (1,000 LTL); kaimynams už užliejimą (dar 500 LTL) ir neįkainojamus nervus.

Taigi – noras gauti kažką nemokamai, greičiausiai, būtų kainavęs „parduotus savaitgalius“, nervus ir beveik 3,000 litų. Ar apsimoka?

Epilogas

Prieš kelis metus, vieno kliento dėka, turėjau garbės susipažinti ir dirbti su „ACC Distribution“ kolektyvu. Ir gauti įmonei, kurią atstovavau, paramą IT technikos išraiška. Ir net atvažiavus ją atsiimti – teko sumokėti vieną centą bei buvo išrašyta sąskaita-faktūra. Tuo metu, aš paklausiau, kodėl taip daroma? O man sako: „o kaip mes Tau sąskaitą išrašysime ir kaip norėsi gauti garantinį aptarnavimą“?

Sumokėtas centas, pasirodo, suteikia tokią teisę. O „nemokamai“ – ne. Kai esate vartotojas – geriau atsisakyti teisės gauti kažką „nemokamai“. Kai esate verslas – geriau „nemokamai“ nieko nesiūlyti. Paaiškinkite savo klientui, kad „nemokamai“ nieko nebūna. Jis tikrai įvertins Jūsų atvirumą. O jeigu neįvertins – tuomet priešais Jus – kvailas klientas. O kvailo kliento nelinkiu niekam.

Čia kaip su virtuvinių įrankių komplektais, kurie būdavo pardavinėjami televizijos pagalba naktimis: „pirkite vieną peilį už 249,- LTL ir dar 14 daiktų (peilių, galąstuvų, žirklių ir kt.) gausite nemokamai„. Žinoma. Kur jau ne… Aišku, niekas per televiziją nepasakys:

[quote_box_center]Šis, penkliolikos sudedamųjų dalių komplektas kainuoja 249,- LTL, o tai reiškia, kad kiekvienas iš šių daiktų kainuoja po 16.60 LTL už vienetą. Ir tą kainą sudaro mūsų uždarbis, pelnas, išlaidos už reklamą televizijos eteryje, pardavimų ploto nuoma prekybos centruose ir kitos išlaidos.[/quote_box_center]

Nes jeigu taip būtų pasakyta – Jūs suprastumėte, jog tų peilių savikaina yra maždaug 2.50 LTL už vienetą. Ir tada galima savęs paklausti – ar tikrai gausiu gerą daiktą už tokius pinigus? O aš galiu Jums atsakyti – ką mokėsite, tą ir gausite.

2 KOMENTARAI

  1. Facebook yra kitokia strategija, ne kažkokia kokybė ir kas kam gali pasiskųsti… Čia esmė yra lankytojų skaičius nuo kurio priklauso Reklamos kaina, svetainės reitingas ir tt.. O kuo didesnis reitingas tuo reklamos kaina tame tinklapyje yra didesnė, todėl for free userių prikvietus milijoną, gali ir vieną reklamą parduot už milijoną 🙂 O fb pilna reklamų, žaidimų ir tt… Netgi įmonių tinklapių pilna facebooke. O va čia ir prasideda pinigai, jei įkūrei įmonę ir nori reklamuotis fb daugiau nei tai leistina toj „politikoj“ turi mokėt pinigus… (reklama turi ribas, jei ką 🙂 ) Va kur tie pinigai prasideda ir nemokamai yra čia tik pirkėjams ir tų įmonių klientams 🙂 Taigi paprasti useriai yra tik tų įmonių klientai ir įrankis reitingui pakelti…

  2. Įdomus straipsnis Bet kaip nemokami dalykai šiuo atveju susiję su bendrovės statuso pakeitimu ir sutarties salygų papildymu? Šiuo atveju „nemokama“ nelabai pritaikoma. Nes aš skaitau jų reklamą TAI YRA KAINA, KURIĄ AŠ SUMOKU. Nuo mano skaitomumo, puslapių „laikinimo“ (ypač tų kurie siūlomi kaip rėmėjų) FACEBOOK UŽDIRBA PINIGUS. Tuo tarpu jie tapę AB negali be mano sutikimo naudotis mano asmeniniais duomenimis: nuotraukomis, kūrybiniais darbais, tekstais (kuriuos gali būti ir toks atvejis) netikėtai sugeneravo mano pagyvenusi smegeninė Todėl „nemokama“ galioja daiktui ir paslaugai, kuriai reikalinga garantija, ypatingas aptarnavimas, o duomenų apsauga ir autorinės teisės „verda kitame puode“

KOMENTUOTI

Time limit is exhausted. Please reload the CAPTCHA.