Nors versle galioja labai paprasta taisyklė: „vienas lauke – ne karys“ – tačiau vis tiek dauguma vadovų papuola į sau susikurtus spastus, kurių dėka jis yra per daug užsiėmę, kad vystytų darbinius santykius su savo pavaldiniais ir kurtų produktuvumą tų santykių dėka. Paskutiniai neurologijos tyrimai atskleidė, kad efektyvus vadovavimas ir aukštas darbo našumas pasiekiami subalansuojant mūsų analitinį mąstymą su „socialiniu“ mąstymu, kadangi toks balansas padaro mus laimingesniais, protingesniais ir produktyvesniais.

Socialinis – Nesocialinis pjūklas
Esminė tyrimo dalis – tai atradimas, jog analitiniam mąstymui mes naudojame kitą smegenų dalį nei socialiniam mąstymui ir kai veikia viena smegenų dalis – kita tuo metu yra „užgesinama“. Taigi, didesnė koncentracija į analitinį mąstymą, tiesiogiai susijusį su Intelekto Koeficientu (IQ), yra gera loginėms išvadoms ir problemų sprendimams. Tačiau didesnis analitinis mąstymas tuo pat metu sumažina socialinį mąstymą, kuris tiesiogiai susijęs su Emociniu Intelektu (EQ). Šio balanso nebuvimo pasekoje, dauguma vadovų ar net politikų priimami sprendimai, remiantis analitiniu mąstymu, sukelia emocinio intelekto nebuvimą. EQ stygius parodo, kad priimant sprendimą nebuvo apgalvota, kaip to sprendimo pasekmės (ar rezultatai) atsilieps kitiems žmonėms ir ar iš viso bus įmanoma tokį sprendimą įgyvendinti. Išmintingi lyderiai apsvarsto sprendimus tiek analitiniu, tiek emociniu požiūriais, kadangi sprendimus paprastai įgyvendina kiti žmonės nei tie, kurie tuos sprendimus priėmė.

Neteisingų įgūdžių skatinimas
Neseniai atlikta apklausa Los Andžele (JAV), klausianti respondentų „Kas daro žmogų didžiu lyderiu?“, apteikė stebinančius rezultatus. Mažiau nei 20% respondentų atsakė, kad lyderiai, turintys analitinius sugebėjimus ir prientuoti į rezultatus yra „ryškūs lyderiai“. Tačiau žmonės, kurie savo orientaciją į rezultatus sujungia su socialiniais gebėjimais, buvo pripažinti „ryškiais lyderiais“ net 75% respondentų. Kitas tyrimas taip pat atskleidė, jog verslas, kuris turi aukštą žmonių kapitalą (intelektualūs, aukštos kompetencijos darbuotojai) nėra toks produktyvus kaip verslas, turintis ir aukštą socialinį kapitalą (vadovai artimiau bendrauja su darbuotojais, juos sieja socialiniai ryšiai, darbų pasidalijimas ir bendradarbiavimas).

Profesorius Matt Lieberman, UCLA universiteto neurologas, sako, jog socialiniai gebėjimai yra daugiklis. Jie įgalina They enable analitinių įgūdžių, intelekto ir kompetencijos sutelkimą. Gerai tarpusavyje susijusios komandos, kurias sieja ne tik darbiniai santykiai, tačiau ir socialiniai ryšiai, dirba kartu, kad pašalinti vieni kitų trūkumus, išnaudoja stiprybes ir pasiekia daug daugiau nei toks pat kiekis labai protingų žmonių, dirbančių individualiai.

Tačiau vadovų įgūdžių tyrimas atskleidė, kad vadovai, mokantys žvelgti į verslą tiek analitiškai, tiek iš socialinės pusės, sudaro vos 0.77%. Tai aiškiai parodo, kad socialiniai gebėjimai, renkant vadovą, nėra vertinami, nors mokslas įrodo, jog tokie žmonės yra daug sėkmingesni dirbant su komandomis ir skatinant aukštą produktyvumą.

Socialinis skausmas
Lieberman’as ir jo komanda padarė keletą išvadų, kurios keičia mąstyseną apie mūsų socialinę sąveiką ar jos nebuvimą. Naujausi pasiekimai magnetinio rezonanso tyrimuose skanuojant žmogaus smegenis, leidžia kaip niekada gerai išstudijuoti žmogaus elgesį ir reakciją. Vieno eksperimento metu, atlikto Kyp Williams iš Purdue Universiteto (JAV), trys dalyviai, kompiuterinio žaidimo metu, turėjo vienas kitam perdavinėti virtualų kamuolį. Vienam iš eksperimento dalyvių turint kamuolį, jis turėdavo priimti vienintelį sprendimą – kuriam iš kitų dviejų dalyvių jį „mesti“. Užslėptoji eksperimento dalis buvo tokia, kad vienas dalyvis nežinojo, jog kiti du dalyviai jam to kamuolio taip ir neperduos, o „mėtys“ jį vienas kitam. Smegenų veiklos skanavimas parodė, kad kai trečiasis eksperimento dalyvis jautė „atstūmimo skausmą“ dėl jam neperduodamo kamuoliuko, reagavo ta smegenų dalis, kuri yra atsakinga ir už fizinį skausmą. Atstūmimo, ignoravimo, psichologinio „spaudimo“ sukeliamos emocijos sukelia reakcijas būtent toje smegenų dalyje, kuri yra tiesiogiai atsakinga už skausmo suvokimą. Dar viena stulbinanti detalė – „atstumtąjam“ vartojant nuskausminamuosius vaistus, turinčius paracetamolio – „atstūmimo skausmas“ (emocija) praeidavo.

Šie atradimai pagaliau moksliškai įrodo, kad dauguma žmonių (apie du trečdalius, jeigu remtis apklausomis) savo darbe jaučia tokį „socialinį skausmą“, kadangi jie jaučiasi „atstumti“ savo tiesioginių vadovų, kurie yra „pernelyg užsiėmę“ rezultatų siekimu. Kad ir kaip sunku bebūtų – nemanau, kad „Saridon’as“ čia padės.

Socialinis mokymasis
Yra žinoma, kad kai mes kažko norime išmokti – mes paprastai susikoncentruojame ties naujų dalykų „įrašymu į savo smegenis“ ir aktyvuojame už analitinį mąstymą atsakingą smegenų dalį – prefrontalinę žievę. Prieš 30 metų buvo atliekamas labai įdomus tyrimas, kurio pagalba mokslininkai bandė išanalizuoti įvairius mokymosi būdus ir jų poveikį žmonėms. Vienai studentų grupei buvo liepta perskaityti tikrai nuobodų tekstą ir pasakyta, kad vėliau jie laikys testą apie tai, ką perskaitė. Kitai studentų grupei buvo duotas tas pats tekstas, tik pasakyta, jog jie tame tekste esančią informaciją turės dėstyti kitai grupei asmenų, kurie gaus laikyti testą, o patys studentai jokių testų laikyti neturės.

Studentų grupė, kurie manė, kad jiems teks „tapti mokytojais“ vis tiek gavo testą, kurio pagalba buvo nustatyta, jog jie tekstą įsisavino daug geriau, nei pirmoji studentų grupė. Tokie rezultatai buvo pasiekti vien dėka to, kad studentai tikėjo, jog jie tikrai turės kažką mokyti apie jiems pateiktą tekstą.

Lieberman’as pažvelgė į šį eksperimentą iš neurologijos mokslo pusės ir nustatė, kad kai žmogaus gauna informaciją ir turi tikslą ja vėliau dalintis su kitais – mokydamasis jis remiasi ne tik analitiniu, bet ir socialiniu mąstymu. Šio proceso metu veikia vidurinė smegenų dalis, kur sueina abu smegenų pusrutuliai. Kuo aktyvesnė ši smegenų dalis – tuo didesnė galimybė ne tik įsisavinti matomą informaciją, bet ir ja dalintis su kitais.

Kaip tapti laimingesniu, protingesniu ir produktyvesniu 
Pasak Lieberman’o – tam kad tapti laimingesniu, protingesniu ir produktyvesniu – reikia tapti labiau socialiu.
1. Kai kažko mokotės – aktyvuokite savo socialinį mąstymą pagalvodami, su kuo galite pasidalinti tuo, ką mokotės. Kai vadovaujate – naudokitės analitiniu mąstymu siekiant išspręsti susidariusius klausimus, tačiau sprendimo nepriimkite tol, kol neišanalizuosite, kaip jūsų sprendimai įtakos kitus žmones, kaip jie atsilieps į tuos sprendimus, kokia bus jų reakcija. Žmonės pajus, kad jūs tai darote ir bus labiau linkę laikyti jus lyderiu, jeigu visuomet sugebėsite atsižvelgti į socialinį faktorių.

2. Parodykite savo kolegoms/darbuotojams/pavaldiniams, kad jie jums tikrai rūpi kaip individai, kad tikrai domitės socialine jų gyvenimo terpe. Darbe kurkite socialinę atmosferą burdami komandas, nes tokiu atveju vėl būsite matomi kaip lyderis ir jūsų komandos bus žymiai produktyvesnės. Čia svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad žmogaus smegenys sudarytos taip, kad į pagyrimą ir atlyginimo pakėlimą reaguoja ta pati smegenų dalis. Taigi – paskatinimas tikrai nieko nekainuoja. Žinoma, negalima tuo piktnaudžiauti.

3. Galu gale – pagalvokite, koks yra balansas tarp jūsų finansinių troškimų (ar tikslų) ir socialinio bei šeimos gyvenimo. Begalinis noras uždirbti kaip įmanoma daugiau pinigų jau tampa didele civilizuoto pasaulio problema, kadangi per nesibaigiančius darbus mes pamirštame savo artimuosius, sutuoktinius, vaikus, tėvus ir visa kita. Kad ir koks bebūtų pažengęs mokslas – jis niekaip neįrodė, kad didesni pinigai daro žmones laimingesniais. Žinoma – svarbiausi poreikiai turi būti patenkinti, tačiau ar praleidžiate pakankamai laiko su draugais ir šeima? Ne prie kompiuterio, ne su išmaniuoju telefonu rankoje, ne prie televizoriaus. Ar jūsų socialinis mąstymas neapsiriboja Facebook’u?

Senovės indų tikėjime, po mirties, žmogaus siela pasitinkama prie „Rojaus vartų“ ir jai užduodami du klausimai: „Ar gyvenime darei tai, kas tau patinka?“ ir „Ar kai tai darei – tave supantys žmonės buvo nuoširdžiai laimingi?“. Į Rojų patenka tik tie, kas į abu klausimus atsako teigiamai.

Atminkite – išlikite savimi!

Pagarbiai,

Arnoldas.

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašome įrašyti savo komentarą
Įrašykite savo vardą