Tinklinis marketingas… Piramidinės schemos… Individualaus verslo galimybė… Dirbk sau… Dirbk iš namų kada nori…
Kiek iš mūsų esame girdėję tokias frazes? Kiek esame matę reklamų? Kiek buvome kažkieno iš pažįstamų, giminių ar draugų nutempti į kokį „seminarą”? Turbūt, beveik visi esame ten buvę. Taigi, kas tas „tinklinis marketingas”? Parašysiu kelių dalių straipsnių ciklą (panašu, kad jis bus iš 4 dalių), nes MLM (angl. Multi Level Marketing) bus narstomas po kaulelį, ir paskelbsiu jį dalimis per kelias savaites.
Pradžiamokslis
Pradžiamokslis apie verslą esamiems verslininkams tikrai nėra reikalingas. Tačiau žmonėms, norintiems dalyvauti tinkliniame marketinge (toliau – TM), jis yra būtinas. Diskutuojant apie tinklinį marketingą su jame jau dalyvaujančiais žmonėmis – pastebiu, kad paminama elementari verslumo logika, nesuprantamas pridėtinės vertės kūrimas, rinkos paklausa ir pasiūla, bei dar daugelis dalykų. Ir baisiausia dalis TM dalyvių supratime – kad tai „lengvi pinigai” ir „nieko nereikia daryti”. Na, bet apie tai – vėliau.
Ar tai nauja?
Tinklinio marketingo tikrai negalima pavadinti nauju reiškiniu. Tinklinio marketingo schemos veikia rinkoje jau daugiau kaip 25 metus (ech, tie auksiniai Herbalife laikai). Naujais negalima pavadinti ir įvairiausius produktų pardavimo būdus, naudojamus TM’e. Jie visi seniai išbandyti. Beje, didžioji dauguma tokių bandymų tikrai buvo itin nesėkmingais, nepaisant to, kad siūlė tikrai neblogą produktą.
Marketingo inovacijos šiame pasaulyje nėra naujiena. Ir, kad ir kaip sėkmingai veiktų tokie prekybos gigantai kaip „Senukai” ar „Maxima”, prekybos tinklai „Akropolis” ir kitos prekybinės įmonės – po 25 metų nesėkmingo verslo modelio, tinklinis marketingas vis bando žengti į rinką, vis bando pademonstruoti save kaip patikimą verslą. Laikas paaiškinti, kodėl taip nėra.
Nejaugi žmonės, dirbantys TM, neuždirba pinigų?
Visu pirma – turime suprasti, kaip veikia tinklinis marketingas:
- Kodėl tinklinio marketingo struktūra yra tokia, kurios dėka visuomet stengiamasi perpildyti rinką niekam į tai neatkreipiant dėmesio;
- Kodėl tinklinio marketingo kompanijos negali įtilpti į paprastus pelningumo rėmus, kaip kad tai daro įprastas verslas;
- Kodėl tinklinio marketingo kompanijose ateina toks momentas, kai pinigai uždirbami ne iš parduodamo produkto (prekės ar paslaugos), o iš žemiausiai esančių žmonių (t.y. – distributorių) nuostolių.
Didžioji dalis TM būdu veikiančių kompanijos tampa „vergvaldėmis”, dėl ko dauguma jų savininkų (ypač – JAV) buvo sustabdyti teisėtvarkos organų ir pasodinti ilgiems metams už grotų (sukčiavimas JAV yra labai rimtas nusikaltimas) dėl to, kad „parduoda neįmanomos sėkmės galimybes„. Įsiskaitykite į tą frazę dar kartą. Taip tinklinis marketingas yra vadinamas JAV teismuose – neįmanomos sėkmės galimybių pardavimas. Ir tai – nusikaltimas. O kadangi veikla vyksta ne vienoje valstijoje – tai tampa federaliniu (t. y. – labai rimtu) nusikaltimu.
Jūs pasakysite „tačiau dalis tinklinio marketingo kompanijų sėkmingai dirba ir toliau”. Na taip, jos dirba toliau. Tačiau ne taip sėkmingai, kaip joms pačioms norėtųsi. Ir jos „dirba toliau” ne todėl, kad jų veikla yra pateisinama, o todėl, kad JAV teisinė sistema yra labai lanksti ir samdant geriausius advokatus šalyje (ištisomis komandomis, o ne po vieną), galima išsisukti iš kaltinimų korporacijoms. Dėka kompensacijų, viešų paneigimų ir kitų dalykų. Deja…
Turiu labai gerą posakį, kurį esu rašęs anksčiau Verslo Guru Facebook sienoje: „Visada, kiekviename sandoryje, ieškokite, kas liks kvailio vietoje. Jeigu tokio nerandate – kvailys, greičiausiai, būsite Jūs„. Kad ir kaip pažiūrėsime į TM veiklą – tas vargšas „platintojas”, kuris pagaliau supranta, kad visų motyvacinių seminarų ir kieto gyvenimo stiliaus video klipų/nuotraukų dalyje kvailiu liko tik jis pats. Tik tada geri žmonės pajunta viso šio reikalo blogą skonį…
Atsakymas į šios pastraipos pavadinime pateiktą klausimą yra taip – tinkliniame marketinge galima uždirbti pinigus. Tik klausimas tame, ar uždirbami pinigai yra iš „gero verslo praktikos”. Greičiausiai, jeigu esate velkami į kokį nors „nerealios verslo galimybės” seminarą – tai nėra geros praktikos verslas. Tai – tinklinis marketingas, kuris, remiantis jau 25 metų praktika, vis tiek „užlinks”.
Tačiau kaip tai atsitinka?
Tinklinis marketingas neveikia dėl savo struktūros
Viskas yra labai paprasta: kompanija, kuri nesinaudoja tinklinio marketingo struktūra, niekada nepadarys sekančių žingsnių:
- Nepriims nereikalingo kiekio darbuotojų;
- Nepateiks rinkai tiek produkto, kiek jo nereikia;
- Pardavinės produktą tik „iš rankų į rankas”;
- Mokės atlyginimą tik komisinių pagrindu.
Tinklinio marketingo kompanijos daro viską kaip tik taip.
Realus verslo pasaulis
Pradedant bet kokį verslą, reikia išnagrinėti du elementarius dalykus – paklausą ir pasiūlą. Nuo to prasideda bet koks verslas.
Kaip pavyzdį, paimkime mano išgalvotą akinių nuo saulės gamybos įmonę „Spindulys Tik Pyst!”. Taigi, „Spindulys Tik Pyst!” galvoja, kad kitais metais bus ilga vasara ir prekyba turėtų būti tikrai nebloga, todėl nusprendžia pasigaminti 2 milijonus porų akinių nuo saulės. Tai reiškia, kad reikia tam pasamdyti tinkamus žmones (dizaineriai, inžinieriai, technologai, gamybininkai ir pan.), užtikrinti sklandžią gamybą, pravesti derybas dėl distribucijos (platinimo) vietų ir teisingo prekės paskirstymo rinkoje (pvz. prekė bus geriau parduodama pajūryje, nei Jonavos mieste).
Jeigu pasirodys, kad „Spindulys Tik Pyst!” produktai yra tikrai geri, vartotojams produktas patinka ir viskas bus išparduota jau birželio viduryje – „Spindulys Tik Pyst!” atsakingi asmenys „apsiskaičiavo” paklausoje ir praras nemažą dalį potencialaus pelno. Tačiau egzistuoja ir kita viso šio reikalo pusė: jeigu „Spindulys Tik Pyst!” pasigamina tuos 2 mln. porų akinių, o parduoda tik 10,000 – tai gali labai rimtia pakvipti „Spindulys Tik Pyst!” bankrotu.
Rinkos pasiūla ir paklausa, realus situacijos rinkoje įvertinimas, produkto gamyba, tiekimas ir kiti klausimai yra mirtinai svarbūs bet kokiam verslui, bet kokiai prekei ar paslaugai. Neteisingas šių faktorių supratimas užgoš gerą produkto pateikimą rinkai, puikų dizainą, teisingą darbuotojų parinkimą, produkto kokybę ir visa kita gėrį. Trumpai ir aiškiai kalbant – nemokėjimas tinkamai pamatuoti pasiūlos ir paklausos, kai rinka perpildyta, – reikš bankrotą.
Rinkos dinamiškumas
Įdomus faktas – netinkamas „pasiūlos ir paklausos” įvertinimo faktorius sunaikino Sovietų Sąjungą. Centralizuota valdžia stengėsi vykdyti rinkos „makro-kontrolę”, kai biurokratai sprendė, kiek reikia rinkai tualetinio popieriaus, kiek reikia kopūstų, bulvių, agurkų ir panašiai. Tačiau, kad ir kaip buvo stengiamasi dirbtinai manipuliuoti pasiūlos ir paklausos faktoriais – tai nebuvo daroma gerai. Galbūt/turbūt tai buvo daroma tikrai su gerais siekiais, tačiau tai darantys žmonės tebuvo žmonėmis ir darė klaidas, todėl tokia „kontrolė” sukūrė milžiniškus trūkumus vienų produktų ir milžinišką perteklių kitų. Kas, savaime aišku, privedė prie ekonominio kracho.
Kaip sakoma – mokytis turime iš istorijos. Sovietų Sąjungos ekonominis žlugimas turėtų paaiškinti tinklinio marketingo veikimo mechanizmą. Kiekviename versle, įmonės pelnas yra tiesiogiai susijęs su žmogumi (-ėmis), kurie priima sprendimą „pasiūlos ir paklausos analizės skyriuje”. Sovietų Sąjungoje, tie žmonės negalėjo pakankamai greitai reaguoti į rinkos pokyčius, nebuvo klausoma rinkos šauksmo (gal net klyksmo?) ir rinka padarė savo.
Tinkliniame marketinge… viskas yra žymiai blogiau. Sovietų Sąjungoje tikrai kažkas galvojo apie tai, kiek vieno ar kito produkto yra „gana”. Tinklinio marketingo kompanijose niekas nesprendžia, kiek yra gana. Nėra net tokio skyriaus, nėra tokių žmonių. Jiems jų ir nereikia (jų nuomone).
Nereikia, nes…
„Visi norės tai pirkti!”
Deja, ne visi. Visi produktai turi tik rinkos dalį. Nėra nei vieno produkto pasaulyje, kurį turėtų visi. Nei vieno. Ne visi nori pirkti auksą. Ne visi nori gerti filtruotą vandenį; ne visi nori draudimo; ne visiems reikia tos nuolaidų kortelės. Ir tai supranta absoliučiai visi!
Deja, ne visi. To nesupranta žmonės, dirbantys su tinkliniu marketingu ir pasakojantys apie tai, kaip „pardavimams nėra ribų”.
Ribos yra. Ir užtenka įsivaizduoti, kad tam tikroje tinklinio marketingo kompanijoje ta riba pasiekta. Pakalbėsiu šioje vietoje apie kokią nors siurblių pardavimo kompaniją (tikrai išgalvotą) „BIRBY”. Įsivaizduokime, kad visi BIRBY siurbliai, už tokią kainą, už kokią jie parduodami, jau nupirkti. Rinkoje liko arba žmonės, kurie turi konkurento siurblius, arba žmonės, kurie finansiškai negali sau leisti įpirkti BIRBY.
Ir Jūs esate tas potencialus BIRBY distributorius, sėdintis „nerealių verslo galimybių seminare”, klausantis apie tai, kaip nieko neveikdamas uždirbsite tūkstančius. Dabar reikia pagalvoti apie tai, ar tą seminarą vedantis žmogus jau žino, kad BIRBY jau pasiekė savo ribą rinkoje? Ar kam nors (be Jūsų) tai įdomu? Ar ta informacija yra specialiai slepiama nuo Jūsų ir kitų dalyvių? Kadangi mes preziumuojame, jog rinkoje BIRBY riba yra pasiekta – tai bet kam, kas dabar sėdi tame seminare, yra „parduodamos neįmanomos sėkmės galimybės”. Tačiau seminaro vedėjas taip nepasakys. Jis sakys: „dabar yra pats tinkamiausias laikas Jums prisijungti”. Bet tai – melas. Net jei tai sakantysis to nežino. Rinkos riba BIRBY produktui jau pasiekta, tačiau niekas to nepastebėjo. Kodėl? Todėl, kad šioje kompanijoje (kaip ir visose TM kompanijose) nėra žmonių, stebinčių rinką.
„Galime pasamdyti visus”
Kadangi tinklinio marketingo kompanijose nėra kontrolės mechanizmo – jos nekontroliuoja dar vieno faktoriaus: dirbančių žmonių kiekio. Normaliame versle – vadovai visuomet žino tą ribą, kai nebereikia naujų darbuotojų. Tačiau tinklinio marketingo versle to nėra. Tiesiog nėra kam kontroliuoti tuos (tokius reikalingus) procesus.
Toks nekontroliuojamas TM „baubas” verda savo sultyse, įtraukdamas visus, ką tik gali įtraukti, prarydamas įtrauktų žmonių laiką, pinigus, reputaciją ir versliškumą (!). Nors visi šie žmonės nežinojo ir nesuprato to, kur lenda ir tiesiog norėjo užsidirbti pinigų.
Ir tenka pripažinti, kad po tinklinio marketingo baubo mėsmalės – labai daug žmonių nebenori vystyti verslo ir nebeturi tam jokių norų, jėgų ir resursų.
Pirmosios dalies pabaiga. Antroji dalis – kitą savaitę.
