Sutikite – žmogus tikrai nesijaučia, jog dirba, jeigu daro tai, kas jam tikrai patinka. Lygiai tą patį sakau ir tiems, kas klausia manęs „ką manai, ką man reikėtų daryti?”. Ir visą laiką stengiuosi išsiklausinėti pašnekovo, kas jam patinka, kokie yra interesai, pomėgiai; kaip leidžiamas jo laisvalaikis. Tada bandau įžvelgti tame monetizavimo galimybes, nors tai turėtų daryti jau pats pašnekovas. Nesakau jam apie tai, o stengiuosi savo klausimais vesti prie akivaizdžių išvadų. Žmogus turi pats suprasti, ką jis turi daryti gyvenime.
Kaip tai veikia
Didžioji sėkmingiausių pasaulio žmonių dalis tokiais tapo dėl to, kad jiems patinka tai, ką daro. Jie visada tai darė. Mark’as Zuckerberg’as, pavyzdžiui, pradėjo programuoti dar besimokydamas vidurinėje mokykloje. Ir neabejoju, kad jis ir šiandien tai darytų (gal net ir daro), jeigu net nebūtų Facebook’o savininkas.
Tarp tokių žmonių galima paminėti ir Bill’ą Gates’ą, kuris programuoti pradėjo labai anksti ar net Warreną Buffettą, kuris visuomet buvo apsėstas „pinigų darymo procesu, o ne pačiais pinigais”. Jau nuo ankstyvos jaunystės jis turėjo verslumo gyslelę. Tai pasižymėjo, kai atgavęs $35 USD mokesčių permoką iš pirmosios savo pajamų deklaracijos, jis nusipirko dviratį, kad galėtų pristatinėti laikraščius. Sekančiais metais, jis už $25 USD nupirko pinball žaidimo aparatą, kurį pastatė vietinėje kirpykloje Po kelių mėnesių, to aparato atneštų pajamų dėka, tokie žaidimai stovėjo jau keliose kirpyklose.
Tačiau šis straipsnis – ne apie W. Buffett’ą. Noriu tiesiog pasakyti Jums, kad žmonės, kurie dirba dėl pinigų, daro viską dėl atlygio. Tokiam žmogui, kaip W. Buffett’as – atlygis yra pats pinigų darymo procesas. Todėl naudoju jį kaip pavyzdį.
Geriausias pavyzdys
Vienas iš geriausių pavyzdžių to, ką noriu Jums pasakyti, yra rašytoja J. K. Rowling. Net būdama paauglė, Rowling dievino rašymą, ant popieriaus išliedavo savo fantazijos vaisius, kurdavo įvairias istorijas. Tačiau po koledžo baigimo, ji (padedama tėvų, žinoma) nusprendė, kad jos fantazija yra tik hobis, kuris „neapmokės sąskaitų”.
Sekančius kelerius metus, Rowling praleido „normaliuose darbuose” – dirbdama tyrimų sferoje ir dėstydama anglų kalbą. Praėjus septyneriems metams po aukštojo mokslo baigimo, J. K. Rowling buvo vieniša motina, neturinti darbo ir gyvenanti iš pašalpos.
Atsikračiusi jai primesto „turi būti tokia kaip visi” požiūrio, Rowling susikoncentravo ties tuo, kas jai labiausiai patiko – rašymo. Kaip ji išsireiškė vėliau, sakydama kalbą Harvardo universitete: „aš nustojau apsimetinėti, kad esu kažkas kitas ir sutelkiau savo visą energiją į darbą, kuris man visuomet rūpėjo ir teikė malonumą”.
Tas „darbas”, žinoma, buvo Harry Potter knygų serija, kuri tapo viena iš sėkmingiausių visų laikų kūrinių bei tapo ir itin sėkminga ekranizacija. Dėka to, J. K. Rowling tapo pirmoji rašytoja-milijardierė. Tačiau ne todėl, kad ji siekė tapti milijardiere, o todėl, kad siekė tapti rašytoja.
Išvados
Žinoma, visada bus tas labai mažas procentas žmonių, kurie laimi stambias sumas loterijose ar gimsta itin turtingose šeimose. Tačiau didžioji dauguma super turtingų žmonių tapo „super turtingais” ne todėl, kad siekė tokiais tapti. Jie praturtėjo, nes darė tai, kas jiems patinka. Ir jų veikla atnešė jiems tuos turtus.
Todėl ir Jums siūlau padaryti tą patį: jeigu norite tapti turtingais – negalvokite apie pinigus. Tiesiog darykite tai, kas Jums patinka. Lygiai tą patį darau ir samdydamas žmones (bei kitiems darbdaviams patariu daryti tą patį) – nereikia ieškoti žmogaus su pačiu įspūdingiausiu gyvenimo aprašymu. Reikia tiesiog rasti žmogų, dievinantį veiklą, kuriai ieškote kandidato.
Nebent norite žudyti. Tada, dėl šventos ramybės, geriau darykite ką nors, kas nepatinka…
