Na štai ir jis – paskutinis ciklo apie pavežėjų darbą straipsnis. Jame apžvelgsiu teisingą pavežėjo mokesčių mokėjimo (ir skaičiavimo) sistemą, pasidalinsiu įžvalgomis apie tai, kaip šioje veikloje uždirbti ir t. t. 

Labai ilgai laukiau šio straipsnio publikavimo, tačiau žinau, kad jo laukėte ir Jūs. Nepublikavau jo prieš Naujuosius Metus dėl elementarių priežasčių kad nuo 2019 m. sausio mėn. 01 d. Lietuvoje pasikeitus mokestinei sistemai, skaitmeniniai troliai nepradėtų savo komentarų „pasenusi informacija“, „devintoko lygio rašinėliai“ ir panašiai. Nors realiai… Tai nuo kada vilkui įdomu, ką apie jį galvoja avinai?

PAVEŽĖJŲ TIPAI

Atsimenate, pačiame pirmame straipsnyje apie pavežėjų veiklą, vardinau keletą pavežėjimo uždarbio tipų? „Už procentus“, „nuomojantis automobilį“ ir pan.? Taigi – šiame straipsnyje išvardinsiu ne veiklos tipus, o pačių pavežėjų tipus, kadangi nuo jų priklauso ir mokesčiai bei uždarbiai:

PIRMASIS TIPAS: VARGŠAI

Vargšai ne ta prasme, kad jie pinigų neturi (nors… na neturi jie pinigų). Vargšai – tai tie, kurie dirba „už procentus“ ir aš juos vadinu vargšais ne dėl uždarbio, o kad jų atliekamas darbas bet kurioje Darbo ginčų komisijoje būtų drąsiai klasifikuotas kaip „turintis visus samdomo darbo požymius“. Jie vis tiek dirba pagal individualią veiklą ir patys save apgaudinėja: „aš dirbu kiek noriu ir kada noriu“. Na ne. Taip nėra.

Tu dirbi tada, kada tau yra pasakyta dirbti.

Dažniausiai – 8-ių (arba dar blogiau – 12-os) valandų pamainomis. Leiskite man jums kai ką paaiškinti:

  • Jeigu jums suteikiama darbo vieta (šiuo atveju – keleivių vežimas už atlygį);
  • Jeigu jums suteikiamos darbo priemonės (šiuo atveju – automobilis);
  • Jeigu yra griežtas darbo grafikas (pamainos arba nustatytos darbo valandos, jų kiekis, tam tikros darbo dienos);
  • Taip toliau… Yra dar keli faktoriai, nustatantys darbo santykius (ir dzin, kokia pasirašyta sutartis), bet tiesiog nevardinsiu jų. Kam suteikti galimybę viską žinoti ir apeiti įstatymus?

Jūs – iš tikro esate darbuotojas, o ne „užsiimantis individualia veikla“. Galite drąsiai kreiptis į teritorinę Valstybinę darbo inspekciją ir reikalauti jūsų (vairuotojo ir autoparko) santykius pripažinti darbiniais santykiais. Tuomet, gausite ne tik nustatytą normalų atlyginimą, bet ir:

  • Nebereikės už savo lėšas pilti kuro;
  • Gausite teisę į apmokamas kasmetines atostogas;
  • Gausite teisę į motinystės/tėvystės atostogas;
  • Už jus bus mokami mokesčiai Sodrai, GPM, į pensijinius fondus;
  • Galite sirgti, imti biuletenį;
  • Galite imti „tėvadienius/mamadienius“;
  • Ir t. t.

Jau matau, kaip šis straipsnis pradeda „patikti“ autoparkams. Bet žinote ką? Paskaitykite pirmos straipsnio pastraipos paskutinį sakinį. Jame vilkas – tikrai ne jūs.

Taigi – pirmasis pavežėjų tipas yra Vargšai. Einame toliau:

ANTRASIS TIPAS: NUOMININKAI

Pats tipo pavadinimas yra toks „savaime aiškus“ – čia kalbama apie pavežėjus, kurie jau „išaugo“ iš darbo už procentus ir dabar žengia kitą žingsnį: „aš ne vergas! Dabar išsinuomosiu sau automobilį ir dirbsiu kada tik noriu!“.

Blogiausia yra tai, kad jie nesupranta, kiek jie sumoka pinigų už nuomą ir kad jie nelabai daug kuo lenkia Vargšus. Trumpai paaiškinsiu:

2011 m. Toyota Prius III pardavimo skelbimas

Aukščiau matote automobilio, kurį dažniausiai naudoja pavežėjai, pardavimo skelbimą. Beje – specialiai parinkau Prius 3. Jis bent jau ne toks tragiškas kaip Prius 2. Taip, už jo kainą galima nupirkti du „antrukus“, bet dabar ne apie tai. Taigi – automobilio pardavimo kaina yra 7500 €, jei nesiderėti. Čia pat, po skelbimu, yra elementarus lizingo (finansavimo) pasiūlymas:

Pasiėmus automobilį pagal šį, „pirmą pasitaikiusį“ pasiūlymą – jis kainuotų po 170,12 €/mėn. Dabar, Nuomininkai murma: „kai nuomojiesi mašiną – nereikia draudimo mokėti“. Dėmesio, ponai ir ponios, draudimo sąlygos:

Preliminarios pavežėjo draudimo poliso sąlygos

Preziumuojant, kad jums yra 25 metai, vairuotojo pažymėjimą turite nuo 19-os metų (6 metus), jūsų gyvenamoji vieta deklaruota Vilniuje (didžiausia rizikos grupė, spėju) ir automobilis bus oficialiai naudojamas pavežėjimo veiklai vykdyti – draudimas kainuoja…

Preliminari pavežėjo draudimo kaina

Taigi – preliminariai siūloma įsigyti draudimą su komercinio keleivių pervežimo rizika už 906 € per metus, kas sudaro 75,50 €/mėn. Beje, jau pastebėjau, kad nuo čia paskelbtos kainos, tikroji draudimo kaina skiriasi apie 20% pirkėjo naudai. Tai realistiškai – draudimo kaina būtų 724,80 €/metams, kas reiškia 60,40 €/mėn.

Susumavus Nuomininkų mokamas nuomos įmokas už automobilį, kuris niekada nebus jų (vidutiniškai – 120 €/sav.) – išeina apvali suma: 6240 € už metus arba 520 €/mėn. Taip, mielieji, metuose yra 52 savaitės, o ne 120 € x 4 savaitės per mėnesį x 12 mėnesių. Tokiu skaičiavimu skaičiuojant – metuose 48 savaitės. 4 savaitės kažkur magiškai dingsta…

Sėsk, 2.

Tai va, mielieji. Pasiėmus pusiau normalų automobilį išsimokėjimui, už jį mokėtumėte 230,52 €/mėn. (lizingas + komercinis draudimas) ir jis taptų jūsų. O mokate 520 €/mėn. už… orą. Jūs – MALAČIAI!

TREČIASIS TIPAS: (NE)TAKSISTAI

Šie – tai tokie žmonės, kuriems pavežėjimas nėra „pavežėjimas“ tiesiogine to žodžio prasme, nes „pavežėjimas“ – tai tokia veikla, kai paveži žmones laisvalaikiu arba pakeliui. (Ne)taksistai yra tie, kuriems pavežėjimo veikla yra pagrindinis užsiėmimas ir jie iš to gyvena. Rizikuoju susipykti su keletu draugų, bet… tikri draugai nesupyks, o debilai man nepatinka, tai sakysiu tiesiai-šviesiai: jūs nesate pavežėjai. Jūs – užsimaskavę taksistai.

Pas (ne)taksistus yra nuosavi automobiliai, pirkti būtent tai veiklai. Tai nebūtinai bus Toyota Prius, bet didžioji dauguma susipirkę būtent juos. Šio tipo vairuotojai uždirba daugiausiai, kadangi turi galvą ant pečių ne tik tam, kad į skrandį neprilytų, bet dar ir moka kažkiek su ja galvoti. Šaunuoliai. Dar prie jų sugrįšime.

KETVIRTASIS TIPAS: PAVEŽĖJAI

Oportunistai. Būtent ne „gyvenantys iš pavežėjimo veiklos“, o užsiimantys ja dėl vienos ar net keleto priežasčių:

  • Bendravimas su žmonėmis/socializacija;
  • Savo veiklos populiarinimas;
  • Laisvalaikio praleidimas;
  • Papildomas uždarbis;
  • Bonusų rinkimas;
  • Pavežėjimas pakeliui;
  • Dar velnias žino, dėl ko…

Techniškai – tai yra tikrieji pavežėjai. Bet jeigu ištrauktume į dienos šviesą faktą, kad jie vykdo komercinę keleivių pervežimo už atlygį veiklą neturėdami atitinkamo automobilio draudimo ir įvedus įstatymą, kurio dėka toks draudimas būtų būtinas – ši kategorija greitai išnyktų.

Štai ir priėjome prie pirmojo skirsnio pabaigos. Turime keturis pavežėjų tipus: Vargšus, Nuomininkus, (Ne)taksistus ir Pavežėjus. Čia kad būtų aiškiau toliau…

PAVEŽĖJŲ MOKESČIAI

Pati nuostabiausia tema… Šia tema skaičiau begalę ginčų, diskusijų socialiniuose tinkluose, dalyvavau nesuskaičiuojamame kiekyje pokalbių apie tai ir pavargau pastoviai rašyti žmonėms, kad jie klysta.

Ar bandėte kada nors keliauti kaip keleiviai? Žinoma, kad dauguma iš Jūsų bandė tai padaryti. Iš reikalo, iš smalsumo ar dar dėl kažkokių priežasčių… O kiek iš Jūsų atkreipėte dėmesį į kelionės pabaigoje atsiunčiamą ataskaitą?

Dėmesio, ataskaitas į studiją! Pradėsime nuo eTransport:

eTransport atsiunčiama kelionės ataskaita

Sekanti – Taxify kelionės ataskaita:

Pratryniau kai kurias asmenines detales, bet raudonomis strėlytėmis pažymėjau kai ką, kas vienija šias ataskaitas. Beje, jeigu pakeltume eTaksi, Uber ir kitas ataskaitas (kai kurios platformos nesugeba net tokių atsiųsti) – visur pamatytume vieną ir tą patį dalyką: visos ataskaitos išrašomos vairuotojo (arba autoparko) vardu. Pasikartosiu tiems, kurie nesuprato, ką perskaitė:

Visos sąskaitos išrašomos vairuotojo vardu.

„Nu ir kas?“ – pasakytų Vargšas, Nuomininkas, (Ne)taksistas ir net Pavežėjas. Leiskite paaiškinti Jums, ką tai reiškia:

tai reiškia, kad Jūsų pajamos yra ne tos, kurias gaunate į banko sąskaitą jau po komisinių atskaičiavimo, o tos, kurias sumoka keleivis dar iki komisinių atskaičiavimo.

Tyliai verkia kamputyje…

Nu čia dabar? Taigi aš jų negaunu!„. Aha. Bet mokesčius reikės mokėti nuo tų sumų, o ne nuo tų, kurios įkrito į banko sąskaitą. Tai iš anksto norėčiau pasveikinti tuos, kurie nerinko jokių išlaidų dokumentų (kuro sąskaitų, automobilio remonto, tepalų/kaladėlių keitimo ir pan., automobilio nuomos sąskaitos, draudimo įmokos, auto plovyklos ir kt.) ir „pasirinko minusuoti 30% išlaidų“ nuo pajamų. „Brolyčiai“ ir „sesytės“ – vien Uber’is pasiima 30,25% pajamų (komisinis + PVM valstybei).

Duosiu jums pavyzdį skaičiais, nes įtariu, kad nesuprantate.

PAVEŽĖJAS A

Pavežėjas A – tebūnie čia toks pavežėjas, kuris:

  • nerenka jokių dokumentų;
  • mokesčiams pasirengęs nurašyti 30% išlaidų;
  • patenką į bet kurį pavežėjo tipą, išvardintą aukščiau;
  • Surinko 20,000 € per metus pajamų (ai, pala… tada Vargšai čia nepapuola… Lol). Turiu pridėti pastabą, nes žinau, kad socialiniuose tinkluose kai kurie pradės verkti: „neįmanoma surinkti tiek pinigų net ir per metus“. Jeigu jūs negalite surinkti 384.62 € per savaitę (primenu dar kartą – metuose yra 52 savaitės) – ši veikla yra ne jums, galite eiti dirbti į Maximos kasą;
  • Dirba tik Taxify platformoje (kad lengviau būtų skaičiuoti, jokios čia reklamos).

Dabar imsiu standartinius skaičiavimus, kuriuose minimi pavežėjai niekur kitur nedirba ir pavežėjimas jiems yra pagrindinė veikla.

2018 METŲ MOKESČIAI (mokami iki 2019 metų gegužės mėn. 01 d.)

Kaip skaičiuoja pavežėjas:

20,000 € pajamos – 5,000 € Taxify komisinis (25%) = 15,000 € – 30% (VMI leidžiamas nurašymas) = 10,500 € – suma, nuo kurios mokami mokesčiai.

Individualios veiklos apmokestinimo apskaičiavimai:

Viso mokesčių:1894.58 €
Pajamų suma:10500.00 €
„Sodros“ įmokų bazė (aukščiau minėta 5,250 € suma, padalinta per pusę, kadangi už 2018 metus mokesčiai mokami nuo 50% sumos po leidžiamų atskaitymų)3675.00 €
Apskaičiuota VSD įmokų suma (28,9 % nuo „Sodros“ įmokų bazės)1062.08 €
Apskaičiuota PSD įmokų suma (9 % nuo „Sodros“ įmokų bazės)465.00 €
Mokėtina VSD įmokų suma:1062.08 €
Mokėtina PSD įmokų suma:465.00 €
Gyventojų pajamų mokestis:
Individualios veiklos pajamų suma:10500.00 €
Apmokestinamas pelnas, nuo kurio skaičiuojamas GPM (5%):7350.00 €
Apskaičiuota GPM suma(5%):367.50 €

Aha, norėtumėte… Iš tikro, tai skaičiuojama taip:

Teisingi Individualios veiklos apmokestinimo apskaičiavimai:

Viso mokesčių:3353.00 €
Pajamų suma:20000.00 €
„Sodros“ įmokų bazė7000.00 €
Apskaičiuota VSD įmokų suma (28,9 % nuo „Sodros“ įmokų bazės)2023.00 €
Apskaičiuota PSD įmokų suma (9 % nuo „Sodros“ įmokų bazės)630.00 €
Mokėtina VSD įmokų suma:2023.00 €
Mokėtina PSD įmokų suma:630.00 €
Gyventojų pajamų mokestis:
Individualios veiklos pajamų suma:20000.00 €
Apmokestinamas pelnas, nuo kurio skaičiuojamas GPM (5%):14000.00 €
Apskaičiuota GPM suma(5%):700.00 €

Nedidukas skirtumas gaunasi – „tik“ 1,458.42 €. Tai va. Bet skirtumas truputį ne toks, nes… Iš 20,000 € pajamų minusuojasi 5,000 € Taxify komisinis, lieka 15,000 €, iš kurių minusuojasi dar 3.353.00 € mokesčiai, lieka 11,647.00 €. Pelnas! Ai, pala… Dar minus kuras, minus plovyklos, minus auto remontas, minus automobilio amortizacija, minus… Taip, gaunasi minus… O kaip reikia iš tikrųjų?

PAVEŽĖJAS B

Čia tas, kuris moka skaičiuoti ir žino, jog reikia ne „nurašyti 30% leidžiamų atskaitymų“, rinkti sąskaitas ir čekius. Jam galioja lygiai ta pati mokesčių skaičiavimo sistema, tik pas jį, vietoje 30% atskaitymo, atskaitoma viskas:

20,000 € pajamos – 5,000 € Taxify komisinis – 3,000 € kuras – 240 € Švaros brolių abonentas – 1200 € autoservisų sąskaitos (su kokiu lavonu reikia važinėti, kad tiek išleisti…) – 900 € komercinis draudimas = 9,660 € pelno. Dabar, pažiūrime į jo sumokamus mokesčius:

Individualios veiklos apmokestinimo apskaičiavimai su atskaitymais:

Viso mokesčių:2250.83 €
Pajamų suma:20000.00 €
„Sodros“ įmokų bazė4830.00 €
Apskaičiuota VSD įmokų suma (28,9 % nuo „Sodros“ įmokų bazės)1395.87 €
Apskaičiuota PSD įmokų suma (9 % nuo „Sodros“ įmokų bazės)465.00 €
Mokėtina VSD įmokų suma:1395.87 €
Mokėtina PSD įmokų suma:465.00 €
Gyventojų pajamų mokestis:
Individualios veiklos pajamų suma:20000.00 €
Apmokestinamas pelnas, nuo kurio skaičiuojamas GPM (5%):7799.13 €
Apskaičiuota GPM suma(5%):389.96 €

Realiai – tas, kuris moka kaupti dokumentus išlaidų nurašymui – vien čia sutaupo jau daugiau kaip 1000 €. Tai tokia trumpa pamokėlė apie mokesčius.

Yra, tiesa, tam tikrų išimčių. Pavyzdžiui – Vargšai. Priklausomai nuo sąlygų, kai kurie iš jų gali sau leisti nusirašyti tuos 30% ir tai jiems bus pelningiau, nei rinkti čekius išlaidoms, kurių jie praktiškai neturi. Tačiau visais kitais atvejais – nejuokaukite, chebra…

MOKESČIAI 2019-AISIAIS METAIS

Yra visiškai aiškūs du dalykai:

  1. Sodros įmokos, kad turėtumėte privalomąjį sveikatos draudimą, kyla nuo 36 €/mėn. iki 38.74 €/mėn. Šios įmokos mokamos už einamąjį mėnesį, iki einamojo mėnesio pabaigos (pvz. dabar – už 2019 m. sausį);
  2. Sodros mokesčiai metų gale sudarys 19,5%, mokamų nebe nuo 50% grynųjų pajamų (po išlaidų atskaičiavimų), o nuo 90%.

Dar laukiu tikslios informacijos apie VSD ir GPM mokėjimus ir atnaujinsiu informaciją čia.

KAIP DIRBTI, KAD UŽSIDIRBTI

Paaiškinsiu labai paprastai ir aiškiai: neprisiriškite prie vienos platformos. Tai – tolygu savižudybei. Visuomet reikia „gaudyti“, kuri platforma siūlo kokius priedus, skaičiuoti sąlygas, žiūrėti, kokie šansai tam tikrame rajone gauti užsakymą ir taip toliau. Pavyzdžiui, Vilniuje – Taxify tikrai paėmę liūto dalį ir užsakymai krenta ganėtinai dažnai. Tačiau yra platformų, mokančių geresnius pinigus už kilometrą ar minutę – eTaksi, pavyzdžiui. Bet ir eTaksi, norint užsidirbti normaliai, reikalingas ne senesnis nei 6 metų automobilis. Kuris kainuoja pinigus. Bet ir čia yra investicinė grąža: naujesnis automobilis, greičiausiai, garantuos, kad papulsite ne tik į geresnę eTaksi kategoriją, bet ir į Taxify Comfort, eTransport Premium, Uber Select. Geresnis automobilis padidina galimybes gauti geresnius arbatpinigius ir… privačius užsakymus.

EPILOGAS

Pabaigai – trumpa pasakėčia. Gyveno kartą maža mergaitė. Na, ne tokia ji ir maža buvo, gal labiau apvali, bet ne apie tai dabar…

Ir dirbo ta mergaitė vienoje pavežėjimo firmoje. Dirbo daug ir sunkiai, kol visai netyčia sutiko kažką, kas pasirodė turintis daugiau proto. Ir tas turintis daugiau proto, papasakojo mergaitei, kaip reikia dirbti. Papasakojo, kaip teisingai skaičiuoti kainas, atvedė į kitas pavežėjimo firmas; papasakojo, kur galima įsigyti kitą automobilį. Jis nepasakojo, kad reikia imti Lexus, čia jau jos protelis taip išnešė…

Ir vieną dieną, ta mergaitė galutinai užkniso visus su savo kvailais klausimais, ir ja buvo atsikratyta. Bet mergaitė labai norėjo pasijusti svarbia, tai pradėjo vaidinti protingą ir perteikinėti išgirstą informaciją kaip savo sugalvotą. Tik kai kildavo kitiems žmonėms papildomų klausimų, į kuriuos mergaitė neturėjo atsakymų – ji suveldavo kokią nors nesąmonę. Tai ir kitus žmones mergaitė užkniso. Ir liko mergaitė beveik viena, apsupta vien tik durnių. Pabaiga.

„O kokia istorijos moralė?“ – paklausite. Istorijos moralė yra paprasta – jeigu esi protingiausias žmogus kambaryje, tuomet esi netinkamame kambaryje, nes neturi jame iš ko mokytis. Yra dar viena moralė – „kas paskutinis – tas tėvas“, bet nesiplėsime…

Gero Jums visiems kelio!

PALIKTI ATSAKYMĄ

Prašome įrašyti savo komentarą
Įrašykite savo vardą