Influenceris ar „skaitmeninė kekšė“?


Instagram’as pradeda naikinti LIKE’ų („patiktukų“) skaičiaus rodymą! – verkia kai kurie „influenceriai“. Tiksliau – influencerės. O dar tiksliau – net ne influencerės, o skaitmeninės kekšės. Tai šiandien – apie tai, kas yra influenceris ir kas – tikrai ne.

Pradėkime nuo labai paprasto ir elementaraus dalyko – apibrėžimo, kas yra tas influenceris. Oksfordo universiteto žodynas apibūdina influencerius taip:

Influenceris: daiktavardis;

1. Žmogus arba tai, kas daro įtaką kitam;

1. 1. Rinkodaroje (marketinge): Žmogus, turintis gebėjimą daryti įtaką potencialiems prekės ar paslaugos pirkėjams, reklamuodamas ar rekomenduodamas produktą socialiniuose tinkluose.

Taigi – apibrėžimas kaip ir aiškus, ar ne? Žmogus, turintis gebėjimą daryti įtaką pirkėjams. Neparašyta gi žmogus, turintis bent jau C dydžio papus ir bent jau Tarybinių sardelių dydžio/formos lūpas“. Neparašyta ir žmogus, galvojantis, kad turi įtaką pirkėjams“. Labai seniai, turėjau tokį mėgstamą posakį – būti populiariu internete yra lygiai tas pats, kaip būti turtingu Monopolyje“. Monopolio, kaip žaidimo, paskirtis yra labai paprasta – supykdyti visus, kurie žaidžia, tarpusavyje!

Juokauju, žinoma. Tikroji Monopolio paskirtis yra suprasti, kaip veikia verslo aplinka. Pasidalinsiu netgi Monopolio laimėjimo strategija: kai žaidžiate Monopolį – pirkite tik žalius namelius, nestatykite nei vieno raudono viešbučio. Jeigu turėsite visus namelius – niekas negalės pastatyti viešbučio (kadangi kiekvienam viešbučiui pastatyti, visu pirma yra reikalingi 4 nameliai) ir, su tam tikru ėjimų skaičiumi, visi kiti žaidimo dalyviai bus priversti bankrutuoti. Tačiau…

Šiuolaikiniame pasaulyje turime fenomeną, kuris lyg ir turėtų paneigti mano mėgstamą posakį. Yra žmonės, kurie yra tikrai populiarūs internete ir iš to labai gerai gyvena. Pavyzdžiui – Kardashian’ų šeima. Realiai – žmonės, nekuriantys praktiškai jokios pridėtinės vertės (produktai atsirado jau jiems tapus populiariais), atsidūrė medijos akiratyje, kai tos šeimos galva (tėvas) buvo vienas iš O. J. Simpsono bylos advokatų (toks fun fact). Bet Kardashian’ai ir keliolika kitų žmonių yra unikalūs fenomenai savo rinkoje ir segmente.

Čia kaip su žmogaus apibūdinimu anatomijos vadovėlyje. Jame nurodyta, kad kiekvienas žmogus turi po 5 pirštus ant kiekvienos iš galūnių. Tačiau yra išskirtinių atvejų – tam tikras (ir labai mažas) skaičius žmonių gimsta su 4 ar 6 pirštais, bet jie nepateikiami visuomenei, kaip norma. Tai kaip tik yra vadinama nukrypimu nuo normos. Lygiai taip pat ir su mano posakiu – yra žmonių, kurie yra ne tik populiarūs socialiniuose tinkluose, tačiau ir iš to gyvena. Tačiau tie žmonės yra būtent nukrypimas nuo normos.

Ar būti influenceriu (-e) – blogai?

Ne. Tikrai ne, kai esi tikras influenceris. Beje, tuos pačius influencerius galima skirstyti į dar kelias kategorijas. Vieni būtų nuomonės formuotojai. Tai būtų tokie kaip Andrius Tapinas, pavyzdžiui. Nors ir yra influenceris – jis nesistengia daryti įtakos kažkokio produkto pasirinkime (jei šiuo atveju Laisvės TV nelaikytume produktu), o labiau formuoja visuomenės nuomonę apie tai, kas yra teisinga ir kas – ne. Visiškai kitoje kategorijoje būtų Agnė Jagelavičiūtė. Tai – influencerė, kurios nori verslas. Tačiau – ne bet koks verslas. Atsidurti Agnės Jagelavičiūtės sienoje nori verslas, kuris siūlo produktus (prekes/paslaugas) tam tikram klientų segmentui: moterims, nuo 22 iki 45 metų, vidurinės ir aukštesnės socialinės padėties, turinčioms bent vidutines pajamas, kurias domina mada, grožis, savęs priežiūra (tiek fizinė, tiek psichologinė). Jei labai grubiai ir nešlifuotai segmentuoti – tai gausis maždaug taip.

Kuo skiriasi Agnė Jagelavičiūtė nuo Andriaus Tapino? Ne savo noru pas Jagelavičiūtę ant Facebook sienos nori atsidurti kiekvienas verslas, o pas Tapiną ne savo noru papulti nenori niekas. LOL

Bet turime dar kelioka… tūkstančių wannabe’s“ (angl. – noriu būti, bet nesu) influencerių. Didžiąja dalimi – merginų, kurios šturmuoja socialinius tinklus įvairiausiais būdais, įrašais, nuotraukomis ir net tam tikromis kūno dalimis. Jau net nekalbu apie tuos žmones, kurie perka sekėjus.

Taip, tai – skaitmeninės kekšės.

Skaitmeninė kekšė ar Instagram modelis?

Zigmundas Froidas (Sigmund Froid) vadino tai noru būti didžiu. Deilas Karnegis (Dale Carnegie) – noru būti pastebėtam. Psichologai tai vadina noru patikti kitiems. Ir socialiniai tinklai suteikė žmonėms tokią galimybę – galimybę būti pastebėtam! Kažkada esu su pašaipa rašęs, kad daugiausiai LIKE’ų surenka papai ir kačiukai ir, kadangi kiekviename juokelyje yra dalelė tiesos – papai tikrai pradėjo rinkti krūvas patiktukų socialiniuose tinkluose. Šis fenomenas taip išplito visose srityse, kad net neįtikėtina.

Pavyzdžiui – kompiuterinių žaidimų transliacijos internetu platformoje Twitch, kurioje transliuojami įvairūs turnyrai ir laisvalaikiu žaidžiantys profesionalai, už tuos profesionalus daug daugiau žiūrovų surenka toli gražu ne taip gerai žaidžiančios merginos. Tačiau jos turi gerokai didesnę ir labiau pastebimą krūtinę! Kilus geimerių pasipiktinimui, Twitch platformoje buvo sukurta atskira kategorija Just Chatting kurioje dėmesio ištroškę žmonės nebebuvo įpareigoti žaisti, kad transliuoti tiesiogiai ir rinkti komplimentus. Lygiai tokias pat galimybes žmonėms suteikia Facebook Live, YouTube, Instagram ir kitos socialinės platformos.

Kaip ir kodėl tai nutiko?

Trumpai tariant – visi žmonės nori dėmesio. Pas visus tas dėmesio noras gali būti išreikštas visiškai skirtingai: vienas nusidažys pusę galvos plaukų raudonai, kitą – mėlynai; kitas, prigėręs drąsos lašų, eis per naktinį miestą, jausis Hulk’u ir siūlys visiems į galvą (kaip sakė legendinis Mike Tyson: visi turi kažkokį planą, kol negauna į snukį“). Dar kažkas prisišaudyspilną veidą auskarų ir/ar į ausis įsivers sandėlių saugojimui skirtas spynas. Dar kažkas prisidarys tatuiruočių ant veido (nes jos matomiausios). Dar kažkas parašys kokį piktą komentarą DELFI, 15min ar Facebook. Kažkas parašys šmaikštų komentarą…

O kažkas, neišdrįsęs padaryti nieko iš aukščiau išvardintų dalykų – pasiims ginklą iš iššaudys savo klasiokus ar tiesiog maldos namuose esančius žmones. Ir būtinai transliuos tai tiesiogiai. Visa tai – yra paprasčiausia dėmesio stoka, įgavusi nepageidaujamas komplikacijas ir šalutinį poveikį.

Anksčiau, iki interneto, dėmesio gauti nebuvo taip lengva. Pavyzdžiui – norint kalbėti viešai, reikėjo tiesiog atsistoti ant pakylos kokiame Hyde Park’e Londone (vadinamasis Speakers’s Corner) ir kalbėti. Tačiau kiek žmonių taip pasieksi? Dešimtis? Šimtus? Tūkstančiams kalbėti jau reikia rimtos aparatūros ir scenos. O ir ant scenos papulti bet kas negalėjo.

Internetas tai pakeitė. Dabar – pasisakyti gali visi. Praktiškai bet kokia tema (na, beveik bet kokia, nes tai, kas nepatogu ar nepatinka – platformų savininkai gali vienpusiškai pašalinti), bet kur ir bet kada. Bet kokia kalba. Bet kokiomis priemonėmis ir – beveik nemokamai. Atsidarė Pandoros skrynia ir staiga pabiro krūva lūpų, papų ir kačiukų.

Influenceriai ir verslas

Baisiausia, kad tos lūpos, papai ir kačiukai ateina pas veikiančius verslus ir pradeda jiems rašyti žinote, aš čia būsiu Jūsų mieste ir galėčiau apsistoti Jūsų viešbutyje. Jeigu man viskas patiks ir tiks – parašysiu apie Jūsų verslą savo Instagram/Facebook paskyroje ir pamatysite, kiek klientų bus“. Kokių dar klientų, brangioji? 98% tavo sekėjų Instagrame yra vyrai, kurie ateina pasimasturbuoti ant tavo pusnuogės nuotraukų, o ne yra potencialūs mano produkto pirkėjai. Esu jau rašęs straipsnį apie seksas parduoda“. Tai – neveikia. Reikia įrodymų?

Ne taip seniai internetuose nuskambėjo istorija apie vieną tokią influencerę, kuriai vienas gamintojas pasiūlė paleisti jos vardo aprangos kolekciją. Viskas, ką merginai reikėjo padaryti – parduoti 36 (taip, trisdešimt šešis) vienetus marškinėlių. Turint 2,6 milijono (!) sekėjų – tai neturėtų būti sunku, sutinkate? Na, jei esi tikras influenceris, kaip kad tai apibrėžia Oksfordo žodynas. Deja…

Kadangi rašau apie verslą ir jo darymą – tai patarsiu Jums, kaip dirbti su influenceriais. Ir kaip nedirbti su skaitmeninėm kekšėm:

  1. Sudarykite sandorį su influenceriu (-e): jis/ji pas Jus kažką perka, Jūs suteikiate jam/jai specialų nuolaidos kodą ir jei tas kodas panaudojamas X kartų per X dienų – Jūs grąžinate Jums sumokėtus pinigus už prekes. Galima pasaldinti sandorį papildomu paskatinimu, kad jeigu kodas panaudojamas N (o ne X) kartų per X dienų – Jūs dar ir sumokėsite pinigų;
  2. Jeigu influenceris (-ė) pats/pati kreipėsi į Jus – greičiausiai net nėra reikalo pradėti jokio bendradarbiavimo;
  3. Sužinokite influencerio (-ės) įsitraukimo (angl. – engagement) lygį. Idealu būtų 2-4% ir daugiau;
  4. Labai tiksliai atsirinkite segmentą, kuriam norite pristatyti savo produktą (prekę/paslaugą) per influencerius. Pavyzdžiui: iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Agnės Jagelavičiūtės ir Dainos Bosas sekėjai (-os) yra tie patys žmonės (tas pats kliento segmentas), tačiau taip tikrai nėra;
  5. Influencerio (-ės) kainos ir kokybės santykis – koks jis? Kiek galite gauti potencialių klientų už kiek pinigų?

Segmentavimas, segmentavimas, segmentavimas. Tai – labai svarbu. Ypač, kai internetas pilnas tokių skelbimų:

Atrodytų – visi aplinkui tik ir siūlo pinigus už tai, kad turi kažkokį tai skaičių sekėjų ir esi (neva) influenceris. Bet sekėjų skaičius nėra lygus įsitraukimui ar kokybei.

Tušti LIKE’ai

Labai aktualus fenomenas socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui – prieš beveik metus, Facebook’e, savo asmeniniame profilyje esu parašęs ganėtinai liūdną istoriją apie tai, kaip šunys tampa agresyviais. Sulaukiau virš 3,5 tūkstančio reakcijų, 115 komentarų ir 2,5 tūkstančio pasidalijimų. Naujų mano asmeninio profilio sekėjų skaičius? Nepasikeitė.

2018 metų balandžio mėn. pradžioje parašiau (ten pat) įstoriją apie prieglaudas ir atsisveikinimą su šunimi. 7,800+ reakcijų, 234 komentarai ir virš 7,8 tūkstančio pasidalijimų. Sekėjų skaičius? Vis dar keli virš 600.

Tai vadinama tuščiais LIKE’ais – kai sugebi sukelti žmonėms tokią stiprią emociją, kad labai stipriai pakyla įsitraukimas, bet apčiuopiamos naudos iš to visiškai nėra. Gerai, kad aš jos ir nesiekiau…

Epilogas

Tai, kad turi šimtus, tūkstančius, dešimtis ar net šimtus tūkstančių sekėjų – nedaro Tavęs influenceriu. Kaip ir tai, kad turi BMW – nedaro Tavęs kelių chuliganu. Tai, kad turi galvą – nedaro protingu. Tai, kad turi diplomą – nedaro išsilavinusiu. Tai, kad turi pinigų – nedaro turtingu.

Visais atvejais – svarbiausia yra kaip ir kam Tu naudoji tai, ką turi.

– Aš esu Instagram modelis!

– O aš esu milijonierius ir nekilnojamojo turto magnatas. Monopolyje. Malonu susipažinti!

O dabar – marš spaudyti LIKE’ų ir rašyti piktų komentarų!

Daugiau kaip 20-ies metų darbinė patirtis Lietuvoje ir užsienio šalyse (JAV, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Graikijoje, Vokietijoje), įvairiausiose pareigose. Visi straipsniai rašomi iš asmeninės patirties, dalinantis asmeniniais pastebėjimais, todėl gali būti laikomi ir subjektyvia autoriaus nuomone.