Tikiu, kad kiekvienas iš Jūsų yra turėję šią mintį. Nesvarbu, kokiu gyvenimo momentu tai atsitiko – Jums turint pinigų, ar ne; besimokant, dirbant ar ieškantis darbo. Kiekvienas iš mūsų yra pasvajoję, kad norime būti savo paties vadovu. Jei ne dabar, tai bent jau artimoje ateityje. Tačiau svarbiausia čia yra ne „noriu”, o „kodėl noriu”.
Aš to noriu
Pats žodis „noriu” – išreiškia asmens pageidavimą ir, dažniausiai, beveik visus tokius pageidavimus galima įgyvendinti. Žinoma, yra ir nesekmės galimybė, tačiau toks dalykas egzistuoja praktiškai visur. Su kuo susiduriu beveik visada – tai su žmonių nežinia, ką jie nori daryti. O supratę tai (ką, beje, supranta labai nedaugelis, o dar mažesnė dalis žmonių – ryžtasi kažką keisti gyvenime, kad užsiimti tuo, kuo nori užsiimti) – jie nežino kaip tai darosi.
Verslo pradžia visada priklauso nuo pradinio kapitalo dydžio. Vi-sa-da (taip, leidžiu sau paneigti Facebook’e dviejų veikėjų paskleistą mitą, kad nereikia pinigų, jog pradėti verslą)! Tačiau ar Jūsų verslas bus „egzistuojantis”, ar pelningas – jau yra visai kitas dalykas, nors ir tam tikra prasme susijęs su pradinio kapitalo dydžiu. Taip pat privalau paminėti, kad jeigu Jūsų verslas bus paremtas asmeniškumais (pavyzdžiui – Jus išmetė iš darbo ir dabar sau galvojate: „įsikursiu tokią pačią įmonę ir parodysiu jiems, kaip darosi toks verslas!”) – nesekmės procentas yra itin aukštas, nebent sugebėsite atsikratyti asmeniškumų ir laiku atlikti reikiamus pokyčius versle, kad jis taptų verslu, o ne asmenine vendeta. Labai daugeliu atvejų, Jūsų „noriu” taps „bandžiau ir nesigavo” pokalbiuose prie kavos ar alaus bokalo. Tiesa, turiu pažymėti, kad tas „nesigavo” praktiškai niekada neskambės kaip „nesigavo, nes buvau asilas”. Greičiausiai – „kaltas” tikrai bus kažkas kitas, tik ne Jūs. Bet mes juk žinome tiesą, ar ne?
Kodėl to noriu
Žodis „kodėl” turėtų tapti atspirties tašku. Turite klausti šio paprasto klausimo beveik prieš kiekvieną veiksmą. Klausimas „kodėl?” gali būti taikomas praktiškai bet kurioje situacijoje – „kodėl ieškau darbo? Nes reikia pinigų”, „kodėl reikia pinigų? Nes reikia apmokėti sąskaitas” ir taip toliau. Žinoma, į klausimą „kodėl aš noriu savo verslo?” – atsakymas „todėl, kad noriu būti turtingas” nelabai tinka. Tiesiog užduokite šį klausimą sau pastoviai, apsvarstydami kiekvieną atsakymą ir net iš to atsakymo išvesdami naujus klausimus. Galite tai daryti ant popieriaus lapo. Asmeniškai man – toks būdas tikrai padeda aiškiau pamatyti „bendrą vaizdą”. Esu rašęs apie verslo pradžią prieš kurį laiką (galite paskaityti straipsnį čia) ir jau tame straipsnyje esu pasakęs, kad nuosavas verslas nėra toks gražus, kaip matote žurnale „Žmonės” ar per televiziją. Nuosavas verslas – tai beveik niekada nesibaigiantis galvos skausmas. Todėl – Jums reikia užduoti visus tuos „kodėl?” sau ir savo idėjai. Kai „išsigryninsite” savo idėją/norą ir pastebėsite, jog Jūsų noras jau nebėra toks stiprus – siūlyčiau likti ten, kur esate, nes nuosavo verslo pradžia tik apsunkins viską dar labiau. Galite esamą situaciją spręsti kitaip – rasdami kitą darbą, užimdami kitas pareigas, įgydami naujos patirties ir taip toliau. Prie nuosavo verslo noro grįžkite tik po maždaug 2-3 metų.
Yra ir kita „kodėl?” pusė. Noras kurti nuosavą verslą gali kilti ne tik dėl nepasitenkinimo profesiniame gyvenime, tačiau ir dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui, pamačius, kad rinkoje trūksta kažkokio produkto (prekės/paslaugos), kurį Jūs galite pasiūlyti ir tas produktas tikrai yra reikalingas. Taip pat galimas ir variantas, kai noras kurti nuosavą verslą kyla dėka patirties (jau dirbau visose pareigose – nuo paprasto vadybininko iki direktoriaus pavaduotojo). Tokiose situacijose, Jūs turėsite visiškai kitokią verslo viziją – ji bus „švari”, „išdirbta”, paremta „paklausos-pasiūlos” principu ir visais aspektais geresnė už tokią idėją, kuri ateina tuo metu, kai Jus „užknisa” darbas ar vadovas. Šiuo atveju (kai nuosavo verslo idėja yra „gryna”), nuo savo verslo pradžios Jus skiria vienas vienintelis dalykas – gebėjimas įgyvendinti idėjas. Paprastai, nuosavo verslo idėja realizuojasi išbandžius ją su klientu – kai kažkas paprašo Jūsų tam tikro produkto (prekės/paslaugos), žinodami, jog Jūs toje srityje esate bent jau specialistas (arba jau visas ekspertas). Jūs pamatote, kad to, ko nori klientas, rinkoje nėra. Atrodytų – viskas puiku, ar ne? Jūs įgyvendinate kliento norą ir, atrodo, turite nuosavo verslo idėją. Buvo paklausa, o Jūs sukūrėte pasiūlą.
Štai čia slypi labai pavojingi spąstai. Tokiu atveju (t.y. – jau patenkinę vieno klieno sukurtą paklausą), Jūs tiesiog privalote įvertinti tai, kas buvo, labai realistiškai ir klausimą „kodėl?” pakeisti kitu: „kiek dar žmonių tai gali būti reikalinga?”.
Jeigu šis žmogus, objektyviai vertinant, buvo vienintelis, kuris galėjo užsisakyti tokį produktą ir Jums reikėtų įdėtį milžinišką kiekį darbo, laiko ir pastangų tam, jog įtikinti kitus, jog jiems to reikia – aš sakyčiau, kad rinkoje produktui paklausos nėra ir nereikia mesti Jūsų esamo darbo. Verslas, kuris priklauso nuo trenktų klientų – nėra verslas.
Bet koks verslas turi spręsti kažkokią problemą (o ne ją sukurti, nors yra ir tokių verslo šakų). Ir kuo paprastesnis sprendimas – tuo geriau. Su paprastu sprendimu paprasta pradėti ir verslą. Vėliau – galite tobulintį sprendimą, pasiūlyti kelias to sprendimo alternatyvas (pigiausią, vidutinį ir brangiausią), kurios vystysis kartu su rinka ir jos diktuojamomis sąlygomis. Žinoma, galite būti kaip a. a. Steve Jobs ir visu pirma sukurti produktą, kuriam paklausa atsiras tik jį pristačius visuomenei. Tačiau, iš esmės, verslas yra kaip poros santykiai: jeigu yra labai didelės komplikacijos – jie pasmerkti žlugti.
Taip pat reikia atsiminti, kad verslas nėra tik Jūsų vieno reikalas. Vienas žmogus gali tikrai nedaug. Ir jeigu pradėsite savo verslą (ar jau pradėjote) – paieškokite sau bendraminčių, priimkite juos į savo verslą ir aukite kartu.
Gero Jums verslo!
Atsakyti
Skaityti komentarus