Nuosavas verslas ar samdomas darbas?

Praeitas mano straipsnis (Kada keisti darbą) sukėlė diskusijas ir vertinimus, kad jis „neišbaigtas”, „neaiškus”, kad „visi verslininkais nebus” ir panašiai. Tikrai taip. Visi negali būti verslininkais. Niekada jais visi ir nebus. Yra žmonės, kurie dirba ir žmonės, kuriems dirba. Na, dar yra ir bedarbiai, vagys ir pan. Tačiau šiandien – ne apie tai.

Nerašysiu, ką reiškia dirbti „normalų darbą”. Ką reiškia būti samdomu darbuotoju ir panašiai. Diskomfortą samdomame darbe jaučia tik tie, kurie nori savo verslo. Ir esant tokiems startuolių pakilimo tempams (apie jų kritimus, kažkaip, mažai kas kalba, tiesa?) – dauguma nori atsisveikinti su savo buvusiu darbdaviu ir pabandyti turėti savo verslą, sekti savo tikslų, savo aistrą ir įgyvendinti savo norus. Taigi – straipsnis tiems, kurie kol kas dar tik svajoja apie nuosavą verslą. Jį turintys – straipsnyje tikrai ras save.

Laisvė

Laisvė – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl aš visuomet norėjau pradėti savo verslą. Nenorėjau, kad kažkas man aiškintų, kada aš turiu keltis, kada važiuoti į biurą, ką jame daryti ir kaip tai daryti. Nenorėjau, kad mano ateitis, mano gerovė, priklausytų nuo „kažko”. Norėjau pats viską kontroliuoti.

Tik viskas buvo ne taip, kaip tikėjausi. Labai daugeliu atvejų – nuosavas verslas kaip tik atima visą „laisvę”. Verslo pradėjimas – tai kaip vaiko atsiradimas šeimoje – laukia bemiegės naktys, kainuoja beprotiškus pinigus ir beveik niekada negali jo palikti vieno.

Kai tik pradedate savo verslą, ypač pačioje pradžioje, anksti keliatės (nes darbų reikia daug padaryti) ir vėlai einate miegoti (nes paroje per mažai valandų); dirbate visas 7-ias dienas per savaitę. Ir, dažnai, ne todėl, kad norite, o todėl, kad taip reikia. Jeigu Jūs to nepadarysite – už Jus to tikrai niekas nepadarys. Apie atostogas (jeigu neturite ilgai dirbančios ir patikimos darbuotojų komandos) galite tik pasvajoti. Jeigu ir galite „atitrūkti” – vis tiek savo „kūdikį vežatės kartu”. Ir tikrai būna sunku matyti savo draugus, kurie gali išvykti visam mėnesiui, o pats esi vos ne prirakintas prie darbo stalo. Lygiai taip pat jaučiasi ir naujai iškepti tėvai.

Tiesa, mano atveju, aš jaučiuosi laisvas. Aš galiu važiuoti, kur noriu, galiu keltis kada noriu, galiu tvarkyti savo reikalus ar padėti tai daryti savo antrąjai pusei. Dirbu tada, kada noriu, kaip noriu. Dirbu daug ir sunkiai, nes to noriu ir man patinka tai, ką aš darau. Ir darau tai ne todėl, kad kažkas iš manęs to tikisi (nors, giliai širdyje, tikuosi, jog bent vienas iš mano skaitytojų laukia mano straipsnių). Ir nors man tikrai dar reikėtų patobulėti randant teisingą asmeninio/darbinio gyvenimo balansą – man patinka tvarkytis asmeninius reikalus neprašant niekieno leidimo.

Pinigai

Kažkur esu skaitęs išsireiškimą “niekada nebūsi turtingas, jeigu dirbsi kažkam kitam, o ne pats sau”. Ir po to – sužinojau, kad tai – netiesa. Pilnas pasaulis milijonierių, kurie turi bosą. Tačiau man vis tiek atrodo, kad aš pradėjau savo verslus (esu minėjęs apie 4 bankrotus) dėl pinigų.

Realybė yra tokia – atsisveikinti su stabiliu mėnesiniu (ar savaitiniu) atlyginimu yra itin sunku. Dažniausiai – pinigai kelias iš kišenės daug didesniais greičiais nei į ją ir tai truks tikrai netrumpai. Kitais žodžiais tariant – Jūs prarasite daug pinigų. O jeigu dar ir nežinote, ką darote – tai gali baigtis itin blogai. Tuomet, norisi būti merdinčiu ligoniu šalyje, kurioje įteisinta eutanazija – kad kuo greičiau būtų galima užbaigti tas kančias.

Net jeigu ir uždirbate pinigus – Jūsų uždarbis, greičiausiai, bus apgailėtinas. Pradžioje – tai tikrai. Ir žmonės, dirbantys Maximoje už minimalų atlyginimą, mėnesio pabaigoje gaus daugiau nei Jūs, turėdamas savo verslą. Ir tai labai slegia – dirbi 7 dienas per savaitę, vos ne 24 valandas per dieną, o gauni mažiau, nei pusę etato dirbanti valytoja.

Tačiau… Jeigu pakentėsite pirmus metus, antrus metus ir dar (gal) trečius – galimybės uždirbti didėja. Ir tokias valytojas galite samdyti patys. Čia – reikia tiesiog pakentėti…

[quote_box_center]Jeigu neišeina gauti kažko greitai – atsiminkite, kad Rolls-Royce yra pagaminamas per 6 mėnesius, o Toyota – per 13 valandų.[/quote_box_center]

Motyvacija

Visada galvojau, kad kai dirbsiu sau – tai mane palaikys, bus mano „varomoji jėga”, bus mano motyvacija. Nes tai – mano ir mane varys į priekį tai, kad mano verslas auga. Iš dalies – tai yra teisingas požiūris. Galiu tai pasakyti net dabar – praėjus labai daug metų nuo pirmo karto, kai mane aplankė tokia mintis.

Tačiau niekada nesitikėjau, kad reikės taip stipriai pasikaustyti psichologijoje. Jūsų psichologinė būklė turi patį tiesiausią ir įtakingiausią rolę Jūsų verslui. Ir jeigu Jūs nervinatės (ar, neduok Dieve, depresuojate) – tai labai skaudžiai atsilieps Jūsų verslui.

Turite mokėti susitvarkyti su itin dideliu stresu, sukeliamu tokių dalykų kaip apyvartinių lėšų trūkumas (o kaip gerai buvo tam tikrą dieną gauti į banko sąskaitą tam tikrą sumą pinigų!), neapmokėtos sąskaitos ir apmąstymų, kaip ir iš kur gauti pinigų, kad visa tai apmokėti. Reikia tikrai plieninių nervų, kad sugebėti blaiviai mąstyti, priimti logiškus sprendimus ir ramiai stengtis viską sutvarkyti.

Taip pat negalite atvykti į darbą ir laukti, kol kažkas Jums pasakys, ką reikia daryti. Reikia mokėti organizuoti darbą pačiam sau, suformuluoti užduotis ir rasti jų atlikimo būdus. Dabar, turėdamas tiek daug patirties, galiu pasakyti, kad nuosavas verslas yra kaip maratono bėgimas. Reikia bėgti toliau, nors finišo linijos net horizonte nesimato. Ir tai – turi būti Jūsų varomoji jėga. Bent jau taip yra pas mane. Man patinka iššūkiai, patinka parodyti žmonėms, kad ne viskas yra prarasta, kad viskam yra sprendimo būdai. Ir reikia toliau siekti savo tikslų, o esant būtinybei – „palikti skęstantį laivą ir plaukti valtimi toliau”.

Rekomendacija

Ar galiu konkrečiai rekomenduoti Jums turėti savo verslą? Tai tikrai priklauso ne nuo manęs. Tiesiog Jums reikia perskaityti tai, kas rašoma, suprasti tai ir dar kai ką: kai gyvenime tari kažkam „taip” – tenka kitam tarti „ne”.

Ir tik Jūs galite žinoti, ką esate pasirengę paaukoti tam, kad gauti tai, ko norite.

Daugiau kaip 20-ies metų darbinė patirtis Lietuvoje ir užsienio šalyse (JAV, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Graikijoje, Vokietijoje), įvairiausiose pareigose. Visi straipsniai rašomi iš asmeninės patirties, dalinantis asmeniniais pastebėjimais, todėl gali būti laikomi ir subjektyvia autoriaus nuomone.
adbanner