Pasitikėjimas: pagrindinė, tačiau pamiršta, verslo taisyklė

Viskas priklauso nuo žmonių. Visiškai nesvarbu, ką darote ir koks yra Jūsų verslas – perkate/parduodate/nuomojate/reklamuojate ir taip toliau – viskas remiasi į žmones. Todėl pats laikas pradėti jais pasitikėti. Niekas kitas (tik mes patys) negali pakeisti požiūrio, visuomenėje nusistovėjusių normų.

Jokios technologijos (ir visiškai nesvarbu, kokios jos bebūtų pažengusios ar autonomiškos) negali veikti be žmogaus įsikišimo. Jokiame moksle nebūtų jokių atradimų ir pasiekimų be tų, kas tą mokslą plėtoja. Jokie pinigai nebūtų išleisti. Nebūtų ir jokio turinio be žmogaus.

Žmonės dažnai tai pamiršta. Ypač – versle. Mes ignoruojame patys save, nors tik mes – žmonės, galime išspręsti susidariusias problemas. Ir kai negalime to padaryti vieni patys – kreipiamės į kitus žmones, kad jie mums padėtų. Bendradarbiavimas mums davė daug daugiau per visą žmonijos istoriją, nei galima įsivaizduoti. Ir jis vis dar duoda mums vaisius. Deja, kai kurie iš mūsų tais vaisiais nenori pasinaudoti.

Sakau tai kiekvienam verslui (ir asmenims), kurį konsultuoju. Ir blogiausia yra tai, kad mes gyvename šalyje, kurioje verslas (ir veikla) yra pastatytas ant baimės ir nepasitikėjimo. Todėl, mūsų augimo tempai (kalbu apie lietuviškus verslus) yra tokie lėti, palyginus juos su kitomis šalimis. Kai versle nėra pasitikėjimo – komercija šliaužia sraigės greičiu. Yra, žinoma, išskirtinių atvejų, tačiau…

Visai neseniai aš dalyvavau „Verslauk!“ verslo vystymo seminare, kuriame asmeniškai susipažinau tiek su jaunaisiais verslininkais, tiek su „senais vilkais“. Ir, seminaro metu, vienas iš lektorių, atsakydamas į klausimus, pasakė taip (pateiktą informaciją subendrinu): įmonė yra didelė, atstovauja kelis žinomus prekės ženklus, praėjusių metų apyvarta sudarė daugiau kaip 1,000,000 EUR ir… visus finansinius sprendimus priima įmonės vadovas. Vienas asmuo pasirašo už kiekvieną įmonės išleistą centą.

Silicio Slėnis (tikrasis, o ne planuojamas Vilniuje) buvo įkurtas remiantis pasitikėjimu. Vietoje to, kad „visi sėdėtų vietose ir užsiimtų savo reikalais„, Frederikas Termanas ir Viljamas Šoklis (Frederick Terman, William Shockley – Silicio Slėnio įkūrėjai) ragino Stanfordo studentus „išeiti į žmones“, įkurti verslus ir monetizuoti savo idėjas. Tokius būdu, Stanfordas tapo vienu iš didžiausių (ir visame pasaulyje žinomu) akademiniu centru. Studentai ne tik kūrė kompanijas, pritraukinėjo žinomus prekių ženklus, tačiau ėjo vieni pas kitus dėl pagalbos. Jiems buvo paaiškinta elementari tiesa (o gal – taisyklė?) – visuomenės, turinčios aukštą pasitikėjimo vieni kitais lygį ir, remiantis pasitikėjimu, palaikančios ir skatinančios bendradarbiavimą, visuomet dominuos prieš visuomenes, kurių tarpusavio santykiai paremti baime. 

Teko vienai įmonei sukurti ganėtinai įdomią apklausą (negaliu viešinti įmonės pavadinimo dėl sutartinių suvaržymų, tačiau tikiuosi, kad jie nesupyks, jog pasinaudosiu tam tikrais apklausos rezultatais) apie tai, ko reikia jaunam verslui. Daugiau kaip 60% apklausos dalyvių (jų buvo kiek daugiau nei 1,000) pasirinko variantą „Galimybės prieiti prie lektorių ir su jais bendrauti„, kaip naudingiausią programos faktorių. Tokį atsakymą pasirinkusiųjų buvo daugiau, nei pasirinkusių atsakymą „Galimybės prieiti prie investuotojų„.

Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie nori kurti ir „auginti“ verslą, taip keldami bendrą šalies vidaus produktą, sukurdami darbo vietas, naujus produktus ir t. t. Ir tokiems žmonėms patarimų reikia labiau nei pinigų. Ir bendradarbiavimo/patariamosios galios trūkumas (pasikartosiu – dėl pasitikėjimo nebuvimo) ženkliai sumažina jų galimybes daryti verslą ir vadovauti įmonėms.

Tačiau visuomenės požiūris negali keistis greičiau, nei žmonės, kurie tą visuomenę sudaro. Netgi, kai tie žmonės supranta (ir pasitiki) tokio pasikeitimo nauda. Pasitikėjimo baimė sukelia vos ne kažkokį „magišką energijos lauką“, kuris „uždaro žmones savyje ir neleidžia jiems veikti taip, kaip reikėtų (ar jie norėtų) tai daryti“.

Geriausia, ką šiuo metu galime padaryti mes, „sėdintys ant atsarginių suolelio ir stebintys kovą su tuo energijos lauku„, – tai pasiūlyti savo pagalbą žmonėms, kurių keliai susikerta gyvenime (ir versle) su mūsų keliais. Ypač tais atvejais, kai žmonės, jau esantys mūsų pažintyse (ar net įtakos sferose) tikrai gali padėti tiems, kam tos pagalbos tikrai reikia. Ir šioje vietoje aš žengsiu tą „pirmąjį žingsnį“, siekdamas padėti žmonėms, kuriems galiu padėti:

  • Susiraskite Facebook’e grupę „Verslo Pusryčiai“ ir prisijunkite prie jos;
  • Parašykite man asmeniškai, elektroniniu paštu: arnoldas [@] verslo.guru;
  • Pridėkite save į verslo socialinio tinklo LinkedIn grupę;

Tikrai padėsiu arba supažindinsiu su žmonėmis mano ryšiuose, kurie gali Jums padėti. Skatinu Jus padaryti tą patį. Ne už pinigus, o vien todėl, kad siekiame geresnės visuomenės.

 

Daugiau kaip 20-ies metų darbinė patirtis Lietuvoje ir užsienio šalyse (JAV, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Graikijoje, Vokietijoje), įvairiausiose pareigose. Visi straipsniai rašomi iš asmeninės patirties, dalinantis asmeniniais pastebėjimais, todėl gali būti laikomi ir subjektyvia autoriaus nuomone.