Moralinis iššūkis
Kol moralės ir etikos tema galima tikrai nemažai ginčytis (kiekvienas gi turi savo, unikalias ribas viskam, kas jį supa) – materializmas ir godumas yra dvi savybės, kurios yra pasmerktos visų pasaulio religijų ir net nereligingų žmonių. Tai, žinoma, nereiškia, kad žmonės nėra materialistai ar godūs (visi, turbūt, pažįstame bent vieną tokį žmogų), tačiau kalba eina apie patį principą ir požiūrį į tokias savybes.
Dauguma žmonių, būdami materialistais (ar godūs), stengiasi šias savybes kažkaip maskuoti ir nuslėpti. Na, nesinori atvirai sakyti, kad „man rūpi tik pinigai”, teisingai? Tai nėra tie žmonės, kuriuos galime pamatyti tam tikruose žurnaluose ar paskaityti apie juos interneto portaluose. Ten – ne tie, kurie materialistai ar godūs. Ten – dėmesio vergai ( JAV tokie žmonės vadinami dar geriau – „attention whore„).
Materialistai nori gyventi gerą gyvenimą, tačiau (jeigu pas juos nėra išvystyta dar ir priklausomybė dėmesiui) jie stengiasi tą savybę slėpti. Ir mes, kaip visuomenė, nors nepritariame toms savybėms, jas toleruojame tol, kol jos akivaizdžiai nekrenta mums į akis.
Materializmas? Godumas? Ne, negirdėjau…
Bet tai netaikoma tinklinio marketingo kompanijoms, jų reklaminėms kampanijoms, juose dirbantiems žmonėms (tiems, kur save vadina „nuosavo verslo savininkais”) ir t. t. Paimkite praktiškai bet kokį TM kompanijos lankstinuką ar video įrašą, ir pamatysite godumą ir materializmą visame gražume. Įprastai (ir labai šabloniškai) bus panaudota viena iš apipavidalinimo formų: naujas, didelis namas; prabangus automobilis; prabangi jachta ar vidutinio amžiaus pora, lipanti į nuosavą lėktuvą. Beje, pastaruoju metu (kai pasaulyje atsiranda vis daugiau turtingo jaunimo), tampa įprasta naudoti ir jaunesnius veidus tokioms reklamoms. Tipo – jeigu jau šitie pienburniai tai gali – tai gali ir Tu!
Tokios reklamos pasirinkimas ir naudojimas, paprastam žmogui sukelia eilę klausimų ir abejonių:
- Kodėl man tai rodoma?
- Ar tai gali būti tiesa?
- Kur ir kas čia užslėpta?
- Kodėl nerodomas pats produktas?
Ir taip toliau. Ir dabar aš Jums pasakysiu kai ką, kas užtrauks TM dalyvių rūstybę: šios reklaminės kampanijos yra nukreiptos ir veikia… tik materialistus. Materialisto galvoje – godumas užgniaužia logišką mąstymą ir žmogus nebemato to, kad yra manipuliuojama jo godumu. Pamatęs tokius „turtus”, materialistas stačia galva pasineria į „galimybę tokius turtus užsidirbti„.
Atkreipkite dėmesį į „tradicinio verslo” ir tinklinio marketingo kompanijų reklamas. Tradicinis verslas visuomet reklamuoja savo produktą – prekes ir/ar paslaugas. Labai retas atvejis, kai tradicinis verslas reklamuoja savo prekės ženklą. Tarp tokios marketingo strategijos naudojimo šalininkų galima rasti Coca-Cola (nežinau, kas atsimins, bet buvo tokie laikai, kai Coca-Cola atėjo į Lietuvą ir iš karto buvo pristatyti Yo-Yo žaislai su Coca-Cola prekės ženklu), Bentley ir kitus žinomus prekių ženklus.
Tradicinis verslas labai kontroliuoja tai, kas yra „transliuojama visuomenei” apie prekės ženklą ir produktus. Tinklinio marketingo kompanijos, savo ruožtu, viską daro kitaip. Jie nereklamuoja savo produkto (o kam? Juk tam yra „distributoriai”). Jie reklamuoja „galimybę tapti distributoriumi”, „galimybę turėti savo verslą” ir panašiai. Ar pastebite tendencijas?
Dar kai kas: jeigu kiekvienas „nepriklausomas verslo savininkas” reklamuotų produktus – tinklinio marketingo būdais veikianti kompanija turėtų peržiūrėti kiekvieno tokio „verslininko” gaminamas reklamas, kad jos atitiktų kompanijos „gero vardo išsaugojimą”, nekenktų prekės ženklui ir panašiai. O kai parduodamos svajonės – kam tai kontroliuoti? Kaip tik – TM kompanija, tokiu būdu, nusimeta nuo savęs bet kokią atsakomybę (tai jis mums nedirba, mes neatsakome už tai, ką jis sako kitiems). Ir, žinoma, kiekvienam tokiam „verslininkui” yra suteikiama reklaminė medžiaga ar jos šablonai. Tiesa – medžiaga bus ne apie produktą.
Kokybiškos informacijos trūkumas
Pradėkime nuo aktualiausio verbavimo į TM punkto: „būk savo verslo savininkas„. Ši „verslo politika” yra iš esmės pražūtinga. Supraskite kelis itin svarbius dalykus:
- tinklinio marketingo „verslo savininkas”, dažniausiai, yra visiškai žalias versle;
- jam duodami produktai, apie kuriuos jis nieko nežino (išskyrus tai, ką jis girdėjo per „seminarą”);
- jis veikia visiškai be priežiūros (savo metodais);
- jo atlyginimas priklauso tik nuo to, kiek jis parduos produktų (kas skatina meluoti, kad parduoti kuo daugiau).
Užduokite sau klausimą – kas nutinka tokioje situacijoje? Realiai – toks „verslininkas” yra tik dar viena „tiksinti bomba” rinkoje. Tuomet, kyla kitas klausimas: kodėl verslas pasirenka tinklinį marketingą? Vienas iš galimų paaiškinimų: tokiu būdu yra išvengiama kontrolės mechanizmo (pavyzdžiui – VTAT), nes kiekvienam potencialiam TM kompanijos klientui yra asmeniškai pasakojamos pasakos apie stebuklingus produktus ir jų galias, produkto tyrimus, kuriuos atliko mokslininkai, įžymius žmones, kurie tą produktą vartoja ir panašiai. Akis į akį – galima papasakoti bet kokią pasaką, kurios tradiciniais marketingo būdais neperduosi, kadangi yra… vartotojų teisių apsauga ir atsakomybė už melagingą reklamą.
Tokiais būdais, tinklinio marketingo būdu veikiančios kompanijos sukūrė savotišką nišą: tinklinis marketingas gali būti naudojamas parduoti produktus, kurių neįmanoma parduoti kitaip. Kitas variklis, stumiantis tą visą schemą į priekį – tai TM sistemoje dalyvaujančių žmonių reputacija ir jiems artimi žmonės. Juk taikiniais tampa, visu pirma, jie. Ir tie draugai bei artimieji tiki viskuo, kas jiems sakoma, nes tai sako jų draugas ar artimas jiems žmogus.
Piramidės: inovatyvus marketingas ar organizuotas nusikalstamumas?
Manau, kad visi sutinkame, jog siekis apgaulės būdu užvaldyti asmens pinigus yra nusikaltimas? Bent jau taip nurodyta ir Lietuvos Respublikos Baudžiamąjame Kodekse. Paprastai, panašų veikos apibūdinimą galime rasti ties straipsniais, kurių pavadinime figūruoja žodžiai „vagystė” ar „sukčiavimas”. Aš nesakau, kad tokiais būdais negalima užsidirbti pinigų. Tik toks „uždarbis” bus labai laikinas. Ir teks tuos pinigus grąžinti.
Piramidinės verslo schemos yra nelegalios. Jos nelegalios dėl to, kad žmonės, dalyvaujantys piramidėje, yra išnaudojami ir apgaudinėjami. Ir piramidėse dalyvaujantys žmonės, dažniausiai, yra iš pačių jautriausių visuomenės sluoksnių: neturintys darbo, vilties ir pasimetę.
Tačiau pridėkime prie piramidės produktą ir staiga – tai jau tinklinio marketingo kompanija! Rimtai?!
Staiga, piramidė tampa visiškai „legaliu verslu”. Jame dalyvauja žinomi žmonės, juos matote seminaruose ir tai tikrai negali būti nelegalu! O pačią tinklinio marketingo kompaniją gina tie patys žmonės, kurie yra tos piramidės pamatuose (žemiausioje grandyje). Juk jie vis dar tiki jiems parduodamomis svajonėmis ir planuoja užsidirbti krūvą pinigų vėliau. Juk tas, kuris veda seminarą, tai pasiekė!
Juk jeigu tai atrodo kaip šuo, vaikšto kaip šuo, loja kaip šuo – turbūt tai ir yra šuo. Taip, turbūt tai – tikrai šuo. Jeigu jis nedalyvauja tinkliniame marketinge.
Kad ir ką besakytų tinklinį marketingą propaguojantys „verslininkai” – visos tinklinio marketingo kompanijos yra, tam tikra prasme, piramidės. Žinoma – kai kurie niuansai, kietų teisininkų komandos (kiekvienas įstatymas turi apstatymą) ir kiti faktoriai leidžia toms kompanijoms gyvuoti toliau. Bet gyvuoja ir mafija. Tačiau tai nedaro jos legaliai ir teisėtai veikiančia struktūra, teisingai? O išnaudojimas tęsiasi…
Esminiai klausimai išlieka ir toliau: ar tinklinio marketingo kompanijų naudojami verslo modeliai yra mums (kaip visuomenei) priimtini etiškai? Ir, svarbiausia, ar ta veikla išliks legali?
Net jeigu policija (ar kitos teisėtvarkos institucijos) Jūsų nepagaus – pragare nepasiteisinsite, kad „tai buvo legalu„.
Laukite tęsinio.
