Kaip išsaugoti gerą darbuotoją

Verslo socialiniame tinkle LinkedIn skaičiau įdomų straipsnį, kuris vadinosi „Šeši ženklai, rodantys, jog tave ruošiasi pakeisti” (šaltinis – Six Signs They’re Planning to Replace You). Įdomus straipsnis ir tikrai vertas dėmesio. Jame aprašoma tai, ką iš darbdavio jaučia darbuotojas ir kokie ženklai rodo, kad greitai neteksi darbo vietos. Kadangi kiekvienas mano rašomas straipsnis yra paremtas mano asmenine patirtimi, mintimis, ar atsiranda apdorojant informaciją/įvykius iš mano gyvenimo – pagalvojau, kad reikia parašyti straipsnį apie tai, kaip žinoti, kada darbuotojas pats ruošiasi išeiti iš Jūsų verslo. Tada pagalvojau, kad dažnai apsisprendusį išeiti darbuotoją būna labai sunku išsaugoti ir būtų didesnė nauda, jeigu parašyčiau apie tai, kaip neprieiti iki to, kad darbuotojai norėtų išeiti iš Jūsų valdomo verslo. Taigi – kaip išsaugoti gerą darbuotoją?

Smulkaus (ir mikro) verslo darbuotojai dažnai jaučia pareigą neprašomi atlikti daugiau ir darbe pabūti ilgiau, nei yra „privaloma”. Tai – tikrai sveikintina praktika iš jų pusės (kai jie tai daro savanoriškai), kadangi taip jie parodo, jog Jūsų verslas (o tuo pačiu – jų darbo vieta) yra svarbus. Ir paprastai – darbuotojai tai daro netgi negaudami jokių papildomų finansinių motyvacijų (tokių, kaip apmokami viršvalandžiai). Tačiau tai nereiškia, kad Jūs, kaip verslo savininkai, negalite rasti kitų būdų, kaip padaryti savo darbuotojus laimingais ir atsidavusiais.

Neretai smulkiojo verslo savininkai galvoja, kad, lyginant su didelių įmonių akcininkais, jie yra nepalankioje situacijoje, nes pastarieji turi „didesnę finansinę galią”. Tikrai taip. Didelės įmonės savininkai tikrai gali sau leisti daugiau. Tačiau jie negali sau leisti vieno labai svarbaus dalyko – asmeniškumo su darbuotojais. Jie negali sau leisti pažinti kiekvieną darbuotoją, matyti, kad jį/ją slegia kažkokios problemos asmeniniame gyvenime ir panašiai. Tai sau gali leisti tik nedidelių įmonių savininkai, pas kuriuos dirba nedidelis skaičius darbuotojų ir dar nėra pastatyta „biurokratijos ir vadovų siena”. Smulkaus verslo vadovai pažins savo darbuotojo emocijas, žino, kas teikia jiems džiaugsmą ir panašiai. Turėdami tokią informaciją ir artimesnius santykius su savo darbuotojais, Jūs galite sudaryti puikius tarpusavio santykius (beje, esu jau apie tai minėjęs ne viename savo straipsnyje), kurių dėka darbuotojai bus pasiryžę žengti tą „papildomą žingsnį” dėl Jūsų verslo.

Suteikite jiems laiko poilsiui. Suteikiamas papildomas laikas poilsiui nereiškia, kad tą dieną Jums turi trūkti darbuotojų. Galima tai išspręsti kiek kitaip – pvz. vasarą suteikiant laisvą popietę penktadienį. Galima duoti ir papildomą išeiginę dieną po ilgai trukusių atostogų, kad darbuotojas „atsigautų”. Tuo labiau – jeigu buvo išvykęs pailsėti į užsienį. Skatinkite darbuotojus atlikti būtinas užduotis (įgyvendinti projektus) ir patiems sau pasidaryti laisvesnę savaitės pabaigą. Čia būdų skatinti darbuotojus tikrai yra nemažai.

Suteikite premiją kritiniu laikotarpiu. Sakykime, Jūs tikrai gerai sutariate su savo darbuotojais ir žinote nemažai faktų apie jų asmeninį gyvenimą. Naudokitės šiomis žiniomis, kad tinkamai padėti savo darbuotojams, kai jiems tos pagalbos labiausiai reikia. Sakykime – kažkas iš darbuotojų susilaukė šeimos pagausėjimo ar susirgo vaikas (ar antroji pusė). Tokie nutikimai visuomet reikalauja papildomų išlaidų kiekvieno žmogaus gyvenime. Suteikite darbuotojams „premiją” tokiais momentais. Nereikia sakyti tokių dalykų, kaip „girdėjau, tavo žmona greitai gimdys. Padaryk man šitą projektą iki galo ir duosiu tau premiją„. Tai – šantažas. Taip, Jūs esate darbdavys ir darbuotojas turėtų padaryti tą projektą. Tačiau kai premijos (finansinės pagalbos) skyrimą susiejate su darbu, o ne su savo gera valia – tuomet ir darbuotojas tai priima atitinkamai kitaip. Nereikia sieti Jūsų noro padėti su darbu. Siekite tai su žmogiškumu ir supratimu. Neįsivaizduojate, koks tai galingas ginklas.

Būkite liberalūs. Ne, aš neprašau Jūsų keisti savo politinių įsitikinimų. Tiesiog reikia daug lanksčiau žiūrėti į tai, kas vyksta aplink Jus. Jūsų darbuotojai įdeda visas pastangas į tai, kad Jūsų verslas būtų klestintis (jeigu dabar, perskaitę šią frazę, pagalvojote – „ne, neįdeda„, tuomet pas Jus dirba netinkami darbuotojai. Laikas galvoti apie jų keitimą, o ne skatinimą). Mažiausiai, ką galite padaryti dėl tokių darbuotojų – tai suprasti juos, kai jiems staiga prireikia išeiginės dienos ar pusdienio. Arba pasikeičia asmeninis gyvenimas ir reikia dirbti kiek kitokiu grafiku. Jeigu Jūsų darbutojas turi kažkokį asmeninį sunkumą – padėkite jam/jai sudaryti kitokį darbo grafiką, kurio dėka jis/ji galės susidariusią problemą išspręsti negalvodamas, kad paklius į savo boso (Jūsų) nemalonę ar pakenks savo karjerai. Gyvename technologijų laikais ir galima suteikti darbuotojui galimybę laikinai dirbti iš namų, jeigu tai tikrai yra būtina ir be to žmogaus kelias dienas negalima apsieiti. Reaguokite į susidariusias problemas ir kartu ieškokite sprendimų. Jeigu Jūsų verslas leidžia dirbti tokiomis sąlygomis – kodėl gi to nepadarius?

Padėkite darbuotojams tobulėti. Šitaip jie tobulės ne tik patys, tačiau ir tobulins Jūsų verslą. Siųskite juos į mokymus, seminarus, komandiruotes. Tai nėra išlaidos (teko turėti klientą, kuris tokius dalykus vadindavo išlaidomis, o marketingo biudžetas įmonėje buvo lygus nuliui). Tai – investicija. Daugelis įmonių savininkų vengia investuoti į savo darbuotojų tobulinimą ne todėl, kad nenori, jog kartu tobulėtų įmonė, o todėl, kad bijo, jog toks darbuotojas išeis iš darbo ir išsineš „žinias”. Pasakysiu tai vieną vienintelį kartą (bent jau šiame straipsnyje) – jeigu mokėsite išlaikyti darbuotoją, jis niekur kitur dirbti neis. Dar galite nupirkti savo darbuotojams narystę sporto klube. Nors asmeniškai aš – tokį darbdavio žestą palaikyčiau jo noru pasakyti man, jog esu „ne formoje” 🙂

Maitinkite juos! O, taip… Nemokamas maistas daro stebuklus net ir šiais laikais. Tai – vienas iš lengviausių (ir geriausiai vertinamų) darbuotojų skatinimo žestų. Tai – puikus būdas padėkoti savo darbuotojams už puikiai atliktą darbą arba pabaigtą projektą. Turėčiau pabrėžti, jog baigus projektą, kurio pelnas matuojamas bent jau 5-iais skaičiais – nereikėtų „skatinti darbtuojų” užsakant picą į biurą. Darbuotojai, sugeneravę Jums tokį pelną, nėra asilai ir morkomis jų maitinti nereikia. Leiskite sau paaukoti dalį to pelno ir nusiveskite juos į restoraną verslo pietums. Jeigu dar niekada nesate skatinę savo darbuotojų „per skrandį” – rekomenduoju tai pabandyti.

Užtikrinkite, kad darbuotojai turi absoliučiai viską, ko jiems reikia darbui. Patikėkite (vėlgi – kalbu iš asmeninės patirties), nieko nėra blogiau, kai reikia skubiai suprogramuoti interneto svetainę (daugiafunkcinę), o tai darančio žmogaus kompiuteris veikia lėčiau už skaičiavimo mašinėlę ant stalo. Taip pat teko matyti, kaip į biurą atvyksta darbų vykdytojas (statybų versle) ir sako, kad jau pirko (įmonės savininko nurodymu) 4 pigius pjūklus, kurie neatlaiko vieno darbo. Manau, kad gerų darbo įrankių ir tinkamų priemonių būtinumo klausimą reikia spręsti greitai ir efektyviai. Kitaip – stos darbai, bus neigiama atmosfera ir galutiniame rezultate – vis tiek reikės pirkti gerus darbo įrankius, prarasite galimą pelną dėl laiko sąnaudų ir t. t. Paklauskite savo darbuotojų, ar jiems nieko netrūksta, kad galėtų atlikti pavestus darbus, ar jie turi visas tam reikalingas darbo priemones, ar nereikia kažko nupirkti ar išnuomoti. Netgi jeigu nereikia – parodymas, jog Jums rūpi, bus įvertintas labai teigiamai.

Lepinkite juos. Tiksliau – jas! Daugelyje įmonių dirba mišrus kolektyvas – tiek vyrai, tiek moterys. Kelias į vyro širdį (verslo atveju – protą?) yra per skrandį. Bent jau taip teigia populiari patarlė. O kaip parodyti moterims, kad jos, kaip mūsų darbuotojos, yra vertinamos? Visu pirma – parodykite joms, jog jos – išskirtinės. Netaikykite metodų, kurie „puikiai veikia su vyrais”. Nereikia moterų kviesti pasivažinėti kartingais ar išgerti po darbo alaus. Tačiau ir su dovanomis moterims reikia elgtis itin atsargiai. Kaip minėjau aukščiau – pavyzdžiui, narystė sporto salėje: tokia dovana gali kolektyve esančią moterį ne paskatinti, o įžeisti. Padovanokite poilsį SPA, masažą ar panašią procedūrą. Vėlgi – apsilankymai pas manikiūristę, kirpėją, depiliacijos procedūra ir panašios dovanos – griežtas tabu!

Padėkite jiems išeiti iš darbo. Ganėtinai keistas punktas, ar ne? Tačiau labai (turiu omenyje – labai labai labai) maža dalis darbdavių moka atleisti netinkamą darbuotoją. Reikia nepamiršti to, kad gyvename technologijų amžiuje, kur naujas kandidatas gali nesunkiai pasidomėti atsiliepimais apie Jūsų verslą. O neigiamus atsiliepimus, sutikite, rašo ne patenkinti darbuotojai. Ir ne vien tai. Labai gali būti, kad po kelių metų, darbuotojas, kurį atleidote, įgys reikiamas žinias ir patirtį, bei užsirekomenduos kaip vienas geriausių srities specialistų. Juk Jums būtų į naudą, kad jis grįžtų pas Jus ar bent jau pasidalintų su Jumis įgytomis žiniomis, patartų? Tik abejoju, ar atleidus darbuotoją netinkamai – jis/ji norės susitikti net puodeliui kavos. Prieš atleisdami darbuotoją – pakalbėkite su juo. Ramiai paaiškinkite, ko iš jo tikitės, kokios statomos užduotys ir pabandykite išsiaiškinti, kodėl tos užduotys nėra įvykdomos. Galbūt – tai nėra darbuotojo kompetencijos trūkumas? Tačiau jau galutinai nusprendę atsisveikinti su Jūsų verslui netinkančiu asmeniu – pasakykite, kad suteiksite jam/jai geras rekomendacijas, pasidalinkite savo įžvalgomis, kurioje srityje jam/jai būtų geriausia ieškoti darbo, kuriame galėtų geriausiai realizuoti save ir t. t. Atsisveikinkite gražiuoju ir Jus minės taip, kaip atsisveikinsite.

Galėčiau pateikti Jums dar eilę patarimų, tačiau kas tuomet būtų Jūsų verslo vadovas – Jūs, ar aš? Pagalvokite, kaip norėtumėte, kad elgtųsi su Jumis ir taip elkitės su savo darbuotojais. Dar geriau – atsiminkite laikus, kai patys buvote samdomais darbuotojais (jeigu tai buvo) ir kaip jautėtės tuomet. Nekartokite klaidų tų žmonių, apie kuriuos negalėtumėte pasakyti gero žodžio. Jūsų darbuotojai yra Jūsų verslo veidas ir Jūsų didžiausias turtas. O turtą reikia saugoti ir didinti. Nešvaistykite jo.

Daugiau kaip 20-ies metų darbinė patirtis Lietuvoje ir užsienio šalyse (JAV, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Graikijoje, Vokietijoje), įvairiausiose pareigose. Visi straipsniai rašomi iš asmeninės patirties, dalinantis asmeniniais pastebėjimais, todėl gali būti laikomi ir subjektyvia autoriaus nuomone.
adbanner