Verslo pradžioje, dauguma naujojo verslo savininkų net negalėtų funkcionuoti be savo šeimos narių pagalbos. Bet ar palikti šeimos narius versle vėliau – gera mintis? Žemiau, pateikiu Jums šeimos verslo pliusus ir minusus.

 
Didžioji smulkaus verslo dalis yra valdoma šeimos narių. Pagrindines (vadovaujančias) pareigas versle užima taip pat šeimos nariai. Teoriškai – tai yra geras veiklos modelis, kadangi šeimos nariai, paprastai, bus ištikimi ir atsidavę verslui, dirbs jo labui, atliks užduotis kartu ir taip sudarys gerus ir tvirtus verslo pamatus. Tie šeimos nariai, kurie dalyvavo verslo įkūrimo procese ir pradinėse jo stadijose, yra suinteresuoti sėkme ir verslo tikslų pasiekimais. Šeimos nariai stulbinamai gerai dirba komandoje, dalinasi užduotimis, pasisekimais ir sunkumais, kartu mokosi ir įgyja patirties. Kaip šeimos nariai, greičiausiai, jie mėgaujasi ilgalaikiu darbu, jo pastovumu ir stabilumu.
 
Taigi, kur toks verslo modelis veikia – jis gali veikti itin gerai. Tačiau, kartais, turėti savo šeimos narius kaip pavaldinius gali būti problematiška. Ypač tuomet, kai verslas pradeda augti. Žmonės, kurie buvo tinkami verslo įkūrimo proceso metu, retai kada išlieka tinkamais tam verslui augant ir plečiantis.
 
Jeigu verslas išaugo iki to, kad pradedami samdyti žmonės – reikia labai atsargiai žiūrėti į tai, kas paskiriamas į vadovaujančias darbo vietas. Labai dažnas atvejis, kad verslo savininkai į vadovaujančias vietas priima savo vyriausiuosius vaikus (taip, taip… Politikoje turime tokį patį „fenomeną“) ir šioje vietoje, jau turime problemą – sūnus/duktė nedalyvavo verslo kūrimo metu, nedirbo įmonės „žemesnėje grandyje“ ir nežino, kaip tas verslas funkcionuoja. Generalinio (ar vykdančiojo) direktoriaus vieta, tokiu atveju, yra labai netinkamas pasirinkimas.
 
Kartais, su šeimos nariais versle yra elgiamasi kitaip nei su samdomais darbuotojais. Teko turėti klientą, kurio įmonėje, optimizuojant veiklą, reikėjo atlikti darbuotojų „valymą“. Verslo savininkas griežtai atsisakė pridėti savo sūnų į galimai atleidžiamų darbuotojų sąrašus (nors jis ten tikrai priklausė pirmuoju numeriu). Suprantamas noras apsaugoti savo šeimos narius (o ypač – artimus), tačiau toks protekcionizmas yra kenksmingas verslui, nepriverčia neveiklų šeimos narį tapti kuriančiu pridėtinę vertę, sukompromituoja teisingą darbuotojų atranką (ką atleisti, o ką palikti) ir, galu gale, to saugomo vaiko autoritetas įmonėje labai stipriai nukentės.
 
Šeimos nario, kaip darbuotojo, skatinimas už atliktus darbus yra viena medalio pusė. Visai kas kita yra papildomų lengvatų ar paskatinimų skyrimas jam vien todėl, kas jis/ji yra šeimos narys (-ė). Ne, toks veiksmas tikrai nepažeidžia jokio įstatymo (išskyrus valstybės tarnyboje), tačiau tokie veiksmai tikrai pažeis kitų darbuotojų pasitikėjimą Jumis, kaip darbdaviu, ir Jūsų nešališkumu. Vieno pažįstamo valdomoje įmonėje, jo sūnus dirba pardavimų vadybininku. Pareigų parinkimas geras, nes net kaip ir pardavimų vadybininkas – jis tikrai neįspūdingas. Tačiau jis vairuoja įmonės lėšomis pirktą naują sportinį automobilį. Kiti vadybininkai važinėja su įmonės Ford Focus automobiliais. Ne, tikrai neturiu nieko prieš Focus, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pardavimų vadybininkai (ir iš viso – vadybininkai) labai jautriai reaguoja į savo statusą įmonėje. Tokie veiksmai versle sukelė nereikalingą „trintį“, geriausi pardavėjai beveik paliko verslą ir turėjo būti kažkaip paskatinti, kad liktų jame, o ne išeitų. Žinoma, automobilių skyrimo procedūros taip pat buvo peržvelgtos. Reziumuojant – šeimos nario protegavimas verslui kainavo ne tik dėl pakeltų atlyginimų vadybininkams, tačiau buvo suduotas smūgis reputacijai. O verslo savininko sūnus turėjo persėsti į Focus. Jeigu taip būtų pačioje pradžioje – visų šių nesusipratimų ir išlaidų buvo galima išvengti.
 
Įtampa versle gali kilti ir dėl to, kad šeimos narys gauna (ar išsaugo) darbą todėl, kad yra verslo savininko artimasis. Įtraukite šeimos narius į verslą tik tokiu atveju, kai esate visiškai tikri, kad jie yra tam darbui tinkami, turi reikiamą kvalifikaciją ir rodys teigiamą pavyzdį kitiems darbuotojams. Taigi – samdykite šeimos narius lygiai taip pat, kaip samdytumėte ne artimuosius – kelkite jiems reikalavimus, aiškinkite, kodėl taip darote ir ką tai gali reikšti Jūsų verslui. Žinau tikrai ne vieną įmonę, kuri, savininkui išėjus į pensiją ir jo vaikams perėmus vadovavimą, tiesiog nusirito į bankrotą vien todėl, kad vaikai nemoka vadovauti verslui arba naudojasi jiems patikėtu verslu kaip nuosava kiaule-taupykle.
 
Sėkmingas šeimos verslas – tai labai didelis iššūkis visiems jame dalyvaujantiems šeimos nariams. Gali kilti klausimas, ką į tą verslą įtraukti. Tikrai natūralu, kai tėvai nori perduoti savo sukurtą (ir jau klestintį) verslą vaikams, tačiau kartais tie vaikai nenori verslo. Ir neretai, kai vaikai to verslo visgi nori – jie nėra tam pasirengę, kadangi tėvai nesuteikė savo vaikams pakankamai laiko versle, žemose pareigose, neleido suprasti ir mokytis, kaip verslas veikia ir kaip jis yra vystomas. Tačiau yra ir atvirkštinių variantų. Būna taip, kad tėvai neleidžia savo vaikams mokytis apie verslą, suprasti jį. Neleidžia ateiti į įmonę, padėti kažką padaryti ir panašiai. Netgi vėliau, perdavę tą verslą savo vaikams, tokie tėvai paskui neretai vaikams trukdo tą verslą plėsti, patys bijodami naujovių ar rimtesnių sprendimų.
 
Svarbiausią punktą jau paminėjau anksčiau – šeimos narius į besiplečiantį verslą įtraukti tik tokiu atveju, kai jiems pritaikėte tokius pat reikalavimus, kaip ir samdomam, ne artimam žmogui. Jeigu šeimos narys priimamas į vadovaujančias pareigas – jis turi turėti atitinkamos patirties, žinių, dirbęs vadovaujantį darbą. Būtų tikrai neblogai, jeigu šeimos narį pristatytumėte (galbūt – neformaliai) savo darbuotojams, kuriems jis gali potencialiai vadovauti. Vėliau – sužinokite darbuotojų nuomonę. Tai irgi labai svarbu. Jeigu Jūsų darbuotojai pritaria tokiam žingsniui, priima Jūsų šeimos narį ne kaip šeimos narį, o kaip tinkamą vadovą – tuomet galite drąsiai papildyti savo verslą šeimos nariu. Nuspręskite, kur bus nubrėžta ta linija, kai reikia pasakyti šeimos nariams žodį „ne„. Nes jeigu turite perspektyvų verslą ir jis augs – prašymų priimti artimuosius tikrai sulauksite.
 
Įprasti gero vadovo/darbdavio standartai yra būtini. Galvokite, analizuokite ir planuokite savo veiksmus. Visiems darbuotojams turi būti lygios galimybės ir teisės.

PALIKTI KOMENTARĄ

Įveskite savo komentarą!
Įveskite savo vardą