Tikrai nesu „gramatikos nacis“. Nesivaikau beraščių žmonių Facebook’o ar Delfi komentaruose (pastarųjų išvis neskaitau), nepuolu pabrėžti daromų gramatikos ir/ar stilistikos klaidų. Bet dauguma mūsų turime tą „septintą pojūtį“ akis badantiems beraščiams. Kai kalba eina apie verslą ar viešą komunikaciją – gramatinės klaidos tiesiog žudo pasitikėjimą.

Tiek dėstantys komunikaciją, tiek dirbantys šioje srityje, turėtų Jums pastoviai kartoti: „rašybos (ir skyrybos) klaidos komunikacijoje mažina pasitikėjimą Jūsų verslu ir/ar asmenybe, ko pasekoje – mažėja pardavimai“. Aš komunikacijos nedėstau (ne mano „arkliukas“), tačiau leisiu sau prabangą šiek tiek parašyti apie klaidų darymo pasekmes.

Įrodymai

Pirmasis, ir (mano manymu) esminis klausimas būtu: „ar yra kokių nors tiesioginių įrodymų, kad gramatiškai netaisyklingai parašytas pranešimas turėtų įtakos pardavimams“? Iki šiol – negalėjau rasti patikimų, moksliškai pagrįstų tyrimų, kurie tiesiogiai susietų neraštingumą su pardavimų skaičiumi, verslo augimu (arba mažėjimu) ir bendra (ne)sėkme. Tačiau… Viena iš svarbesnių verslo sėkmės sudedamųjų dalių yra patikimumas. O štai su patikimumu – neraštingumas turi labai daug sąsajų. Ne pačių geriausių. Atkreipkite dėmesį į 2013 metais Disruptive Communications atlikto tyrimo „Kas labiausiai pakenktų Jūsų nuomonei apie prekės ženklą socialiniuose tinkluose“ rezultatus:

Net 42,5% apklaustųjų (beje – didžiausia dalis respondentų) atsakė, kad didžiausią neigiamą požiūrį formuoja… prasta gramatika! Manau, kad nieko nenustebinsiu pasakęs, jog rašymas be klaidų turi milžinišką įtaką ir naujų pažinčių užmezgimui. Apie tokius tyrimų rezultatus rašoma The Wall Street Journal, Evening Standard ir kituose šaltiniuose. Kodėl taip yra?

Patikimumas

Stanfordo Universiteto mokslininkas, žmonių elgsenos psichologas B. J. Fogg, kalbėdamas apie „interneto svetainės patikimumą“ (web credibility), teigia, jog yra tam tikra metodika, kurios laikantis galima padidinti „svetainės patikimumą“. Dažniausiai – būtent Jūsų verslo interneto svetainėje ir įvyksta tas „pirmasis kontaktas“ su Jūsų potencialiais klientais. Fogg’as tvirtina, kad yra 4 patikimumo tipai:

  • Manomas patikimumas – paremtas bendromis prielaidomis (pvz. prekės ženklas, apie kurį esame girdėję, mums kelia didesnį pasitikėjimą nei tas, apie kurį nesame girdėję);
  • Reputacinis patikimumas – trečiosios šalies rekomendacija (pvz. Jūsų antroji pusė pasakė, kad produktas labai geras/kokybiškas arba Jūsų draugas pasakė, kad tam tikros paslaugos buvo suteiktos itin nekokybiškai);
  • Paviršinis patikimumas – ką mes randame po paprastos apžiūros/pirminio įvertinimo (pvz. interneto svetainė atrodo patikima, turi kokybės ženklą ir pan.)
  • Užsitarnautas/užsidirbtas patikimumas – asmeninė patirtis (pvz. kokybiškas aptarnavimas arba tekstai, parašyti su klaidomis).

Rašybos, gramatikos ir/ar stilistikos klaidos yra priskiriamos būtent „užsidirbtam patikimumui“. Ryškios, „akis badančios“ klaidos yra pastebimos iškart ir suveikia kaip atgrasymo mechanizmas. Mažesnės klaidos neveikia taip stipriai (iš karto), tačiau ilgainiui – žmonės nebenori lankytis tokioje svetainėje, kurioje tos klaidos yra ir kartojasi.

Norėčiau tik papildyti dr. Fogg’o pastebėjimus: mano nuomone – gramatinės/rašybos klaidos turi neigiamą poveikį ne tik interneto svetainėse, o praktiškai visur, kur gali būti reikalinga komunikacija raštu.

Gramatinės klaidos maisto meniu
Meniu greito maisto užkandinėje

Pirmasis įspūdis – svarbus. Klaidos jį sugadina…

Čia turėčiau paminėti ne tik rašybos/skyrybos klaidas, tačiau ir neveikiančias nuorodas Jūsų interneto svetainėse. Užtenka dviejų kartų, kai vartotojas pamatys „Oi, 404 klaida…“ puslapį ir… jį išvis uždarys. Dalis mano skaitytojų gali neatsiminti, tačiau esu rašęs apie tai, kad gyvenimo aprašyme (CV) neturėtų būti nuotraukų ir paaiškinau, kodėl. Lygiai dėl tos pačios priežasties negali būti klaidų tekstuose, kuriuos publikuojate. Ne rašote, o būtent – publikuojate.

Prieš 7 metus – 2012-aisiais, iFixit svetainės įkūrėjas Kyle Wiens parašė savo mintis apie beraščius žmones ir kodėl jis jų nesamdytų. Įrašas sulaukė virš 4000 komentarų vien Harvard Business Review svetainėje, kai jie publikavo jo mintis. Pagrindinė (ir labai tiesmukai išdėstyta) mintis buvo tokia:

Rašantieji su klaidomis, rašydami viešai, demonstruoja savo kvailumą

Sakyčiau – „viešas rašymas“ apima ne tik įrašus bloguose, straipsnius portaluose (nors šie redaguoja klaidas, kiek gali), bet ir komentarus socialiniuose tinkluose. Dažniausiai, pamatę kokius nors įrašus Facebook platformoje, labai greitai galime susidaryti pirmą įspūdį (o dažniausiai – sunkiai pakeičiamą nuomonę) apie rašančiuosius ir jų „protinius sugebėjimus“:

 

Labiausiai pritrenkia, kai tokie žmonės pradeda siųsti savo pačių rašytus gyvenimo aprašymus. Ir čia turėčiau palaikyti aukščiau minėtąjį Kyle Wiens – tų žmonių neraštingumas rodo, kad:

Jie nekreipia dėmesio į detales

Žmonės, kurie rūpinasi savo rašyba, įprastai demonstruoja, jog jie yra patikimi, profesionalūs ir atidūs atlikdami užduotis. Buvo net atliktas ganėtinai įdomus tyrimas: kompanija Grammarly, LinkedIn socialiniame tinkle atidžiai stebėjo 100-to žmonių, kurių gimtoji kalba yra anglų, karjeros pokyčius. Kad tyrimas būtų objektyvus – tiriamą grupę sudarė žmonės (abiejų lyčių), kurie per pastaruosius 10 metų dirbo ne daugiau kaip trejose darbovietėse. Pusė stebėtų asmenų buvo paaukštinti pareigose iki vadovo (-ės) lygmens, o kita pusė – ne. Ir štai, kas buvo pastebėta:

  • Darbuotojai, darantys mažiau klaidų savo profiliuose (arba išvis jų nedarantys), gavo aukštesnes pareigas. Tie, kurie negavo vadovaujančių pareigų per pirmuosius 10 savo karjeros metų, darė maždaug 2,5 karto daugiau gramatinių klaidų nei tie, kurie tokias pareigas gavo.
  • Gramatinių klaidų kiekis tiesiogiai atspindi paaukštinimų kiekį. Darbuotojai, paaukštinti pareigose nuo 1 iki 4 kartų per 10 metų darė 45% daugiau klaidų nei tie, kurie buvo paaukštinti pareigose 6-9 kartus per tą patį laiką.
  • Mažesnis gramatinių klaidų kiekis susijęs su dažnesniu darbovietės pakeitimu. Šis punktas, mano manymu, ne itin gerai atrodo personalo atrankos kompanijoms (ar srities darbuotojams). Tačiau faktai kalba patys už save: tie, kurie dirbo toje pačioje kompanijoje daugiau kaip 10 metų, darė 20% daugiau gramatinių klaidų nei tie, kurie per tą patį laiką dirbo 6-iose darbovietėse. Tai galima būtų paaiškinti dviem būdais: Žmonės, kurių gramatika yra geresnė, gali būti labiau ambicingi ir ieško būtent to, kas atitiktų jų poreikius (ar net savivertę); arba „šokinėjantys per darbus“ atidžiau peržiūri savo gyvenimo aprašymus.

Žinoma – negalima aklai remtis tyrimu, kaip faktu, kai jame dalyvavo toks sąlyginai nedidelis skaičius tiriamųjų. Bet iš esmės – manau, kad galima susidaryti kažkokį supratimą apie gramatikos reikšmę versle ir gyvenime.

Jie neturi kritinio mąstymo

Žinojimas, kaip struktūrizuoti gramatiškai teisingą sakinį parodo, kad žmogus gali analizuoti ir (išsi)aiškinti sudėtingas problemas.

Jų intelektas nėra tinkamas (tam tikriems darbams atlikti)

Kai esi lietuvis (-ė) ir nežinai skirtumo tarp „jai“ ir „jei“ (oi, kiek tokių esu matęs…), ypač turėdamas prieigą prie Google, VLKK ir kitų šaltinių – darbdaviui/verslo partneriui, visai pagrįstai, gali kilti klausimas: ko dar neišmokai, kas gali būti naudinga?

Šiandien, daugiau kaip 80% komunikacijos versle vyksta raštu. Jei Jūsų pardavimai vyksta elektroninėse parduotuvėse – rašytinė komunikacija sudarys beveik 99%.

O gal, visgi, nėra taip viskas blogai?

Galbūt yra per mažai oficialių tyrimų šia tematika, o gal tiesiog priimame tai kaip savaime suprantamą faktą, kad bloga gramatika yra viena iš sudedamųjų pasitikėjimo dalių.

B. J. Fogg elgsenos modelis. Nuotraukos šaltinis: http://www.behaviormodel.org

Tačiau, tas pats dr. B. J. Fogg’o nustatytas „elgsenos modelis“ (viršuje) ir išvesta „elgsenos formulė“ rodo, kad elgsena (B – behavior) yra motivacijos (M – motivation), gebėjimų (A – ability) ir raginimo (P – prompt) produktas. Iš to seka logika, kad jei kažkokį veiksmą yra lengva atlikti ir tą veiksmą lydi aukšta motyvacija – bloga gramatika nebeturės tokio „svorio“ sprendimo priėmime.

Prie viso šito – nepaneigiama ir tai, jog kai kuri (gal labiau tiktų žodis – tinkama) auditorija kaip tik skaito tam tikrus straipsnius (tame tarpe – ir mano) dėl blogos gramatikos. Ne, aš nekalbu apie grubias gramatines klaidas (čia – ce, jai – jei, trečią – trece ir pan.). Labiau – apie neįpareigojančia, žargonu ir „kasdiene“ kalba parašytus straipsnius.

Kur „galima“ nusižengti?

Viename Entrepreneur straipsnyje rašoma: „laužyk taisykles. Viskas gerai. Nerašai savo kalbos mokytojai. Rašyk laisvai, tačiau profesionaliai„. Tame pačiame straipsnyje sakoma, kad galima laužyti tam tikras gramatikos taisykles ir tam tikros gramatinės klaidos yra leidžiamos:

  • Prieštaravimai: visiškai leistina prieštarauti pačiam sau. O kodėl gi ne? Asmeniškai aš manau, kad tai parodo, jog sugebi žiūrėti į tam tikrą temą iš įvairių pusių;
  • Prielaidos: taip, baigti sakinį prielaida taip pat galima. Galima netgi baigti jį klausimu, pasiūlymu. Kai kurie naujienų portalai tai daro straipsnių pavadinimuose. Paspausk čia ir sužinok, kokiuose…
  • Žargonas: netipiniai žodžiai, žargonas ir netgi keiksmažodžiai (taip, šiame portale yra ir tokių) visai maloniai „susiskaito“, jeigu straipsniai skaitomi tinkamos auditorijos. Ar man reikėtų pergyventi, kad straipsnius skaito „snaigės“, kurios ištirps perskaitę vieną ar kitą aštresnį žodį? Gal ir turėčiau, bet man p**ui
  • Vieno sakinio paragrafai: kaip žmonės praleidžia reklamą, ir tik paskui prie jos grįžta – taip yra ir su trumpais sakiniais parašyta informacija. Kartais galima paragrafe parašyti ne sakinį, o tiesiog vieną žodį. Ir tai bus „skanu“.

Aš manau, kad tiesiog reikia išlaikyti tinkamą balansą. Nežinau tikslinės grupės, kuriai būtų nusispjauti ant aplaidžiai daromų gramatinių klaidų, bet tikrai yra tikslinė grupė, kuri skaitys gerai ir jai priimtinai parašytą tekstą. Kaip kad Jūs, pavyzdžiui… (Ačiū!)

Kaip išvengti gramatikos klaidų?

Išlaikant mano rašymo stilių – privalau (ir labai noriu) duoti keletą patarimų. Pradėkime nuo to, kad klystame absoliučiai visi. Nekalbu vien apie gramatiką. Nėra idealių žmonių, o jei ir neklystume – greičiausiai, būtų labai neįdomu gyventi. Ką galima padaryti kiek kitaip, kad išvengti gramatikos klaidų?

  1. Perskaitykite parašytą tekstą… atvirkščiai. Pradėkite nuo paskutinio žodžio, tada skaitykite priešpaskutinį ir taip toliau. Tyrimai rodo, kad tokiu būdu mes išeiname iš „teksto perbėgimo“ įpročio ir smegenys atidžiai apdoroja kiekvieną perskaitomą žodį.
  2. Leiskite tekstą perskaityti kitam žmogui. Pageidautina – mokančiam gramatiką. 🙂 Ne visi gali samdyti teksto redaktorius, tačiau tikrai galite paprašyti savo draugo (-ės), partnerio (-ės), kolegos (-ės), kad perskaitytų Jūsų tekstą/laišką/pasiūlymą.
  3. Perskaitykite tekstą garsiai. Bene dažniausiai pasitaikantis ir populiariausias pasiūlymas rašantiems. Tai ne tik gali padėti Jums „pamatyti“, kur yra gramatinės klaidos, tačiau ir padės Jums išmokti oratorystės/viešo kalbėjimo. Du zuikiai vienu šūviu.
  4. Pamiegokite. Ne, ne ant teksto, kurį parašėte ir ne prie kompiuterio. Jeigu leidžia laikas (nesate spaudžiami terminų) – perskaitykite tai, ką parašėte, kitą dieną. Tai leis pažiūrėti į savo tekstą „šviežiomis akimis“, pamatyti ne tik gramatines, tačiau ir stilistikos klaidas. Be to – turėsite galimybę ir papildomai redaguoti tekstą, kažką jame pridėdami ir/ar panaikindami.
  5. Naudokitės technologijomis. Atsimenu, kai senais laikais buvo tokia programinė įranga „Juodos avys“, kurią leisdavo įmonė „Fotonija“. Sprendžiant iš jų svetainės – ji (ir kartu – verslas) mirė dar 1693 metais, bet suprantate, apie ką aš… Šiandieninės technologijos leidžia rašyti tekstą, kuris bus automatiškai taisomas į taisyklingą arba bent jau pasiūlomi taisyklingi žodžiai vietoje klaidingai parašytų.

Epilogas

Taisyklinga gramatika yra vienas iš faktorių, kurie turi įtaką patikimumui. Ne tik Jūsų, kaip asmens, tačiau ir verslo. Tačiau niekas negali pasakyti, kaip stipriai gramatinės klaidos daro įtaką.

Kas tikrai aišku – gramatinės klaidos galimos, tačiau tai labai priklauso nuo konteksto. Jos atleistinos privačiuose bloguose, tačiau yra visiškai nepriimtinos tituliniame įmonės reprezentacinės svetainės puslapyje, elektroninėje parduotuvėje ar prekių aprašymuose. Sklando spekuliacijos, kad gramatinės klaidos verslams kainuoja milijonus eurų, bet tikrai nėra pakankamai duomenų, kad paremti tokius teiginius. O iki tol:

Belieka parašyti: „LIŪDIMIA…“

PALIKTI KOMENTARĄ

Įveskite savo komentarą!
Įveskite savo vardą