Neapdairumas yra nuostabus mokytojas. Per mūsų neapdairumą – mes išmokstame pačias skaudžiausias pamokas savo gyvenimuose. Žmonės retai supranta, kad tai, kas vyksta jų gyvenime, jų darbe, jų versle – yra jų pačių atliktų (arba kaip tik – neatliktų) darbų rezultatas. Pasekmės. Silpnesni, žinoma, tuojau pat puola kaltinti likimą (taip buvo lemta), religiją (taip Dievas davė), aplinką (va jeigu ne krizė…), kitus žmones (jis nenupirko/nepardavė/nepaskambino) ir panašiai. Ne. Tai, kas vyksta, yra Jūsų pačių veiksmų ar neveikimo rezultatas. Nereikia ieškoti kaltų, nes kalti yra jau aiškūs – tai Jūs patys…
Praėjo labai daug metų ir teko išgyventi labai daug klaidų, kad tai suprasčiau. Pasekmės, kaip ir klaidos, yra įvairios – nuo nedidelių iki itin skaudžių. Visi, turbūt, kartais pagalvojame, kaip būtų, jeigu galėtume grįžti į praeitį ir pranešti sau pačiam, kad „dabar, brolau, laikykis…” arba „nedaryk to ir ano, nes bus taip ir anaip”. Tačiau ar tai būtų padarę mus tokiais, kokie esame šiandien?
Verslas keičia žmones. Apie tai parašysiu kitą savaitę, tačiau šią noriu užbaigti kiek kitokiu straipsniu. Žiūriu į tai, ką darau, į patirtį, kuria dalinuosi, ir suprantu (pagal gaunamų laiškų skaičių), jog mano patirtis yra kažkam įdomi, kažkam naudinga. Ir pagalvojau – ką būčiau norėjęs žinoti, prieš pradėdamas verslą? Ko man nesakė niekas, o iš tikro – to taip trūko ir reikėjo? Taigi – žemiau, pateikiu Jums kelias savo įžvalgas į tai, ką būčiau norėjęs žinoti prieš pradėdamas verslą:
Tokio dalyko, kaip “Planas B” – nėra
Keista, kaip žmonės, paprastai planuojantys ir turintys „atsarginį variantą”, nedaro to versle. Eidami į naują darbą – juk pagalvojate: „na, jeigu čia nesigaus – rasiu kitą darbą„, teisingai? Darant verslą – mes pamirštame tą taisyklę. Mes darome verslą jau kitaip: užtikrinti savimi, nesisaugantys, užsidegę ir jaučiantys aistrą tam, ką darome. Mes tikime, kad daugiau nieko nėra, tik mūsų daromas verslas; nėra jokios alternatyvos; nėra jokių galimybių, kad nepasiseks. Ir toks požiūris dažnai sugadina verslą.
Jeigu dar nesukūrėte savo verslo, tačiau planuojate tai padaryti – pasidalinkite savo idėja su kuo nors. Su kuo nors, kas nebus Jums artimas, brangus ir geras. Leiskite, kad Jūsų idėją įvertintų itin kritiškai. Gali būti, kad išgirsite daug negero ir neigiamo, tačiau… Iš to, ką išgirdote, galite pasidaryti atitinkamas išvadas. Greičiausiai – Jums bus užduoti labai nemalonūs klausimai ir galėsite pamatyti savo idėją kitomis akimis, rasti tikrai pažeidžiamus verslo taškus. Tai nereiškia, kad reikia viską mesti. Ne! Tai reiškia, kad reikia viską apgalvoti. Ir, šioje vietoje, aš akcentuoju žodį „viską„.
Tai nėra asmeninio gyvenimo pabaiga
Verslas – tai nėra „dar vienas gyvenimo etapas”. Verslas ir yra gyvenimas. Bent jau pirmus metus su trupučiu. Labai didelė dalis pradedančiųjų verslą to nežino, nesupranta ir, greičiausiai, suprasti nenori. Kol nebūna per vėlu. Tai nereiškia, kad pradėdami verslą, Jūs turite prarasti save. Tai reiškia, kad Jūs verslą statysite aukščiau savo asmeninio gyvenimo. Nuosavo verslo pradžia tikrai neturi būti Jūsų asmeninio gyvenimo pabaiga.
Mokėkite labai aiškiai atskirti, kur yra verslas ir kur esate Jūs, kaip žmogus. Jeigu turite artimuosius – atsisukite į juos, bendraukite su jais. Pamirškite verslą nors tam tikrai dalelytei dienos ar savaitės. Specialiai palikite telefoną namuose bent pusdieniui ir pabūkite su savo antrąja puse, šeima, draugais ir artimaisiais. Aplinkos pakeitimas tikrai išeis Jums (ir Jūsų verslui) į naudą.
Informacija yra lengvai prieinama
Naujas verslas vystosi per greitai, kad prašytų kažkokių leidimų. Kai lekiate 160 kilometrų per valandą (pasaulyje, kuriame leidžiamas greitis yra tik 70 km/h) – leidimų prašymas, atsakymų laukimas ir veikimas tik tai padarius yra per lėtas. Juk praeis galimybė greitai uždirbti, prabėgs tinkamas laikas verslui. O Jums reikia laukti kažkokių leidimų ar nuomonės.
Tikrai nesakau, kad reikia veikti „čia ir dabar”, ir daryti viską greitai. Kaip tik ne. Sakau, kad reikia planuoti. Šiandien, mes gyvename taip puikiai išvystytame (na, gal perlenkiau su puikiai) technologijų pasaulyje, kad informacijos rinkimas yra labai paprastas dalykas. Internetas yra praktiškai nemokamas, skmabučiai telefonu – taip pat. Informacijos kiekis internete yra neįsivaizduojamai didelis ir ją surasti trunka kelias minutes. Nebijokite ir valstybinių įstaigų, jeigu Jums reikia patarimo ar kokios nors licenzijos prekybai, veiklai ir panašiai. Kiek teko bendrauti telefonu su Valstybine Mokesčių Inspekcija – patarimai yra labai išsamūs, niekas neklausia asmeninių duomenų, tik reikia nebijoti klausti.
Tiesiog noriu pasakyti: prieš pradėdami verslą – atlikite „namų darbus”. Sužinokite, kuo skiriasi individuali įmonė nuo uždarosios akcinės bendrovės; pasidomėkite, ar Jūsų planuojama veikla yra licenzijuojama, ar reikia gauti kažkokius leidimus; ar yra numatyti kažkokie mokesčiai veiklos pradžioje (na, čia negaliu nieko komentuoti, tokioje šalyje gyvename, kai pirma moki mokesčius, o tik paskui pradedi verslą) ir panašiai. Naudokitės informacija. Ji Jums nieko nekainuoja, o sutaupys labai daug laiko ir nervų.
Už klaidas teks atsakyti
Štai Jums (ne)naujiena – visi darome klaidas. Ypač – versle. Ir kai viskas juda taip greitai, klaidos yra neišvengiamos. Tačiau reikia žiūrėti ne į klaidas, o į Jūsų reakciją į jas. Klaidų bus. Ne viena, ne dvi ir ne trys. Bus kritikos, bus nepatenkintų klientų, partnerių, darbuotojų. Bus komentatorių internete. Bus visko. Klausimas tame – kaip Jūs su tuo tvarkysitės? Kaip reaguosite į tai?
Jeigu nemokate kristi, atsikelti, nusipurtyti dulkių ir eiti toliau – verslas yra ne Jums. Nėra laiko dengti viską šokoladu ir vaidinti, koks saldus yra gyvenimas. Kai padarote klaidą – visu pirma reikia ją pripažinti. Ir ištaisyti. Ir išmokti pamoką, kad daugiau tokių klaidų nebūtų. Svarbu ir tai, kaip tas klaidas pripažįstate ir ką iš jų išmokstate. Nereikia perlenkti lazdos. Ir visada yra geriau mokytis iš svetimų klaidų. Jos, paprastai, nieko nekainuoja.
Štai Jums viena iš mano klaidų – anksčiau buvau „blogiukas”. Buvau toks blogas visiems aplink save, kad tai nubloškė mane į labai tamsias gyvenimo vietas. Aš sugebėjau atsistoti, atsitiesti, nusipurtyti dulkes ir žengti toliau. Ir vėl kritau, ir vėl voliojausi, ir vėl slėpiausi nuo visko. Ir vėl stojausi, ir ėjau. Šiandien, po viso to, turiu jau dvi bėdas (vietoje vienos – buvimo blogu): mane vis dar persekioja mano blogio (praeities) šešėlis ir… tapau per geras. Tačiau kasdien mokausi. Mokausi rasti tą puikų balansą tarp klaidų, jų pripažinimo ir taisymo.
Negalima slėpti savo verslo
Kaip jau minėjau aukščiau – gyvename labai technologiškai pažengusiame pasaulyje. Ir šiame punkte nekalbu apie tai, kad kažkas parašys apie Jus šlykštų komentarą (beje, žinau keletą žymių žmonių, kurie seka komentarus apie save ir bando atsakyti komentatoriams). Kalbu apie tai, kad Jūsų klientams ir partneriams viskas turi būti aišku. Turi būti labai aiški kainos struktūra, turi būti paaiškinta už ką mokama, kas už tai bus suteikta (ar parduota), kokią vertę suteiksite ir panašiai.
Esu turėjęs atvejų, kai klientas klausia: „o kodėl čia susidaro tokia suma?„. Ir aš tiesiai-šviesiai išdėsčiau jam kainos sudedamąsias. Liko keli šimtai litų iki galutinės, klientui pasakytos sumos, ir aš sakau: „na, ir dar šie keli šimtai už biurą susimokėti, kuro įsipilti ir gal dar antrai pusei ką nors nupirkti. <pauzė> Ne. Alui. Geriau – alui„. Klientas susijuokė ir iš potencialaus tapo pastoviu.
Vidinėje pradedančiojo verslo „virtuvėje” yra dar kitaip – čia dar nėra „hierarchijos”, nėra aiškiai apibrėžtų „aš esu bosas, o tu – verdi man kavą”. Čia visi yra (beveik) lygūs. Ir visiems reikia žinoti, kas vyksta. Tačiau ne tik tam, kad jie galėtų tinkamai atlikti savo darbą. Neslėpkite nieko. Viskuo dalinkitės. Jeigu esate smulkus verslas – Jūs labai skiriatės nuo didžiųjų, kuriuose tikrąją situaciją žino tik keli žmonės. Pas Jus taip pat viską turi žinoti keli žmonės. Keli – tai visi, iš kurių susideda Jūsų verslas. Nes tikrai malonu dirbti versle, kai žinai, kad viskas sekasi… arba kai daliniesi klaidomis ir jų pasekmėmis.
