Nėra jokios abejonės, kad periodinių spaudos leidinių pajamos mažėja. Mažėja ir prenumeratorių skaičiai. Kai kurie žinomi žmonės jau ne kartą yra išreiškę savo nuomonę, kad laikraščiams ir žurnalams „atėjo galas“ ir spauda „mirtinai atsitrenkė į skaitmeninę naujienų sieną“. Tačiau faktai rodo, kad šie „ekspertai“ gali prisijungti prie sinoptikų ir politikų. Ypač pastariesiems sekasi knisti protą…

Svarbiausias faktorius – žmonių elgesys

Esu praktiškai tikras, kad daug daugiau žmonių norėtų neštis su savimi žurnalą/laikraštį į tam tikrą kambariuką namuose, nei išmanųjį įrenginį. Įdomumo dėlei, nesenai peržiūrėjau kelis šimtus įrašų Twitter tinkle (tarp lietuvių taip ir netampantis populiariu dėl to, kad reikia mokėti išdėstyti mintis 140 simbolių pagalba) ir tarp jų dominavo gerokai virš 60% žmonių, kurie teigė, kad lietingą dieną (kaip šiandien) jie mieliau skaitytų knygą ar žurnalą. Kai kuriems žmonėms – tai yra ne tik savišvietos, tačiau ir atsipalaidavimo bei poilsio būdas. Ir nors mano „tyrimas“ drąsiai gali būti palaikytas subjektyviu – jis parodo, kad spaudos ateitis priklauso nuo pačių žmonių elgesio, įpročių ir norų. Asmeniškai man – itin nepatogu skaityti knygos PDF formatu savo iPhone įrenginio pagalba. Ar kompiuteryje. Na, nepatogu ir tiek. Net patogiau išspausdinti visus tuos lapus spausdintuvo pagalba ir skaityti taip, nei elektroniniame įrenginyje.

Knygos, žurnalai, laikraščiai – visa tai sukuria galutiniam vartotojui tam tikrą pojūtį. Ir pojūtį turiu omenyje ne kaip emociją, o kaip produktą.

Spauda nenumirs. Ji tik pasikeis

Pateiksiu Jums įdomų faktą: 2008-aisiais, vidutinį blogo (tinklaraščio) įrašą  sudarė maždaug 780 žodžių. Iki 2014-ųjų, šis skaičius… krito iki mažiau nei 150-ies, o nuotraukų ir video įrašų, kaip turinio, pateikimas išaugo daugiau kaip 150%. Peršasi išvada, kad skaitmeninės naujienos yra labiau orientuotos į greitą, judantį ir neturintį laiko skaitytoją. Kuo mažiau teksto – tuo geriau? Skaitmeniniame pasaulyje – galbūt. Spauda yra kitokia. Ji ir turi būti kitokia, kadangi ji iš esmės skiriasi nuo to, ką esame įpratę matyti interneto pagalba.

Pabandykime apžvelgti spaudos ir skaitmeninių leidinių privalumus bei minusus:

Spaudos privalumai

Visada Jūsų nuosavybėje. Dėl šito galitem būti tikri – kai įsigijote spausdintą leidinį – jis yra Jūsų visam (Jūsų ar leidinio) gyvenimui. Galite juo dalintis, skolinti, skaityti neribotą kartų skaičių or panašiai. Tik Jūs patys galite apriboti savo priėjimą prie leidinio – laiką, skiriama tam leidiniui.

[pull_quote_left]- Mama, o kas yra piratavimas?
– Piratavimas, sūnau, yra tada, kai tu kažką sukūrei, pardavei kažkam, o tas kažkas tuo tavo kūriniu su visais dalinasi nemokamai, o tu iš to nieko negauni.
– Mama, tu ką tik apibūdinai biblioteką![/pull_quote_left]

Lietimo (savininkiškumo) pojūtis. Lietuviai yra tokia tauta, kuri vis dar linkusi „pačiupinėti, pauostyti, pakramtyti“ ir tada įsigyti. Todėl, mūsuose dar nėra visiškai suklestėjęs pirkimo internetu įprotis. Turėdami savo rankose apčiuopiamą daiktą (produktą), mes jaučiamės geriau, mūsų smegenyse sudirba „savininkiškumo“ instinktas ir užplūsta pasitenkinimas dėl to daikto/produkto turėjimo nuosavybės teise.

Įsigijimo paprastumas. Įsigydami prekes realiame pasaulyje, mes vis dar remiamės savo emocijomis ir instinktais (račiau apie tai praeitame straipsnyje). Visiškai nesvarbu, kur vyksta pirkimas – gatvėje, parduotuvėje ar prekybos centre – mes instinktyviai pagriebiame nuo lentynos žurnalą ar laikraštį iš stovo, nes mus sudomino pirmasis puslapis, viršelis ir/ar antraštės.

Spaudos minusai

Per lėtas naujienų pateikimas. Anksčiau galiojęs 24-turių valandų naujienų ciklas dabar, skaitmeninės medijos laikais, pavirto į 24-turių sekundžių naujienų ciklą. Šiais laikais, net legendiniams leidiniams yra sunku „neatsilikti nuo naujienų“.

[pull_quote_right]Kažkur, alternatyviame pasaulyje, „German Wings“ skrydžio Nr. 9525 pirmasis pilotas visgi įsilaužė į kabiną ir išgelbėjo visus 150 žmonių lėktuve. Alternatyviame pasaulyje jis yra herojus, apie kurį rašo viso pasaulio spauda. Keista, kai jam nepavykus įsilaužti į kabiną, apie jį, mūsų pasaulyje, nerašo niekas.[/pull_quote_right]

Skaitytojai tikisi daugiau. Vien straipsnio dabar negana. Dabar reikia nuorodų į informacijos šaltinius, statistikos, grafinių lentelių, nuotraukų galerijos, video įrašo iš įvykio vietos ir 24-turių sekundžių naujienų ciklo atnaujinimų socialinių tinklų pagalba. Skaitytojui dabar reikia to, ko įprasta spauda negali pateikti.

Itin sunki pajamų ir išlaidų prognozė. Leidinio publikavimas spaudos pagalba reikalauja nemažų lėšų – pačios spaudos, maketavimo, redagavimo, autorinių honorarų, honorarų fotografams ir panašiai. Didžioji visų šių išlaidų dalis skaitmeniniame pasaulyje yra sumažinta arba iš viso neegzistuoja. Pajamos taip pat yra labai limituotos leidinio tiražo skaičiumi. Ir netgi jeigu Jūsų leidinyje paskelbtas straipsnis tampa visuotinai žinomu (dar vadinama „viral“) – Jūsų leidinio pajamos vis tiek yra apribotos tiražo.

Labai riboti atsiliepimai. Kai leidžiate laikraštį ar žurnalą – dažniausiai negalite sužinoti, ką Jūsų skaitytojai apie jį mano. Žinoma, patys didžiausi fanai (arba, atvirkščiai – kritikai) gali parašyti Jums savo komentarą, tačiau Jums, kaip leidinio savininkams/vadovams yra aktualesnė visiškai kita informacija; pavyzdžiui – kiek laiko buvo skaitomas žurnalas; kuris straipsnis sudomino skaitytojus labiausiai; kokia skaitytojų nuomonė apie vieną ar kitą straipsnį; ką skaitytojai praleido (pravertė) net nepažiūrėję ir taip toliau. Šie duomenys nėra tik smalsumui patenkinti. Jie suteikia svarbiausius analitinius duomenis ir suteikia aiškią informaciją, kas kuria Jūsų leidiniui pridėtinę vertę, kas domina skaitytojus ir kam švaistote savo resursus. Be skaitmeninės versijos – to sužinoti praktiškai neįmanoma.

Skaitmeninių leidinių privalumai

Diskusijos. Skaitytojai tuojau pat gali išreikšti savo nuomonę apie straipsnį, jame gvildenamą temą, keliamus klausimus ir panašiai. Dažnai – nereikia netgi registruotis, siųsti laiškų ar identifikuotis, norint pradėti diskusiją ir komentuoti.

Labiau pritraukiami skaitytojai. Duokite žmogui spausdintą žurnalą ir jis, greičiausiai, jį visą vienu kartu ir perskaitys. Duokite jam programėlę išmaniąjam įrenginiui – ir jis ja naudosis kasdien.

Socialumas ir dalijimasis. Skaitytojai tikisi, kad jie galės kažkokiu būdu „sąveikauti“ su jiems pateikiamu skaitmeniniu turiniu, komentuoti straipsnius, naudojantis savo socialinių tinklų paskyrų identifikavimo sistemomis ir panašiai. Kiekvieno leidinio užduotis yra priversti skaitytojus diskutuoti (komentuoti), dalintis diskusija savo socialiniuose tinkluose ir tokiu būdu pritraukti komentavusių „draugus“ bei paversti juos pastoviais skaitytojais.

Reklama. Skaitmeniniame pasaulyje atsiveria galimybė rodyti kelias skirtingas reklamas vienoje vietoje. Ir tai ne viskas. Rodomos reklamos gali ne tik būti „statinės“ (nejudančios ir/ar tik tekstinės), tačiau ir dinaminės – nuo judančių paveikslėlių iki pilnaverčio video klipo su garsu. Atitinkamai – už tai mokamos kitokios sumos.

Analitiniai duomenys. Vienas iš didžiausių skaitmeninio leidinio privalumų – galėjimas labai tiksliai identifikuoti ne tik patį skaitytoją (iš kur jis atėjo, kas jis, kodėl atėjo, kur buvo, kiek laiko ir pan.), tačiau ir galimybė optimizuoti leidinio turinį, kad jis vis labiau patenkintų Jūsų skaitytojų lūkesčius. Žinoma, tokių duomenų turėjimas (ir galimybė dalintis jais) suteikia Jums įtikinti reklamos užsakovus, kad jų reklamą pamatys būtent tam tikra skaitytojų kategorija (pagal amžių, lytį, interesus), o ne per radiją išgirs spoguotų nepilnamečių armija, norinčių susipažinti ar gauti nemokamą picą.

Atsiliepimai. Trumpai tariant – galima ne tik analizuoti lankytojų paliekamus „skaitmeninius pėdsakus“, tačiau ir tiesiogiai suformuoti apklausas, sužinoti skaitytojų nuomonę, patirtį, vizijas ir lūkesčius.

Operatyvumas. Naujienos pateikiamos praktiškai momentaliai, kai tik apie jas sužinoma.

Skaitmeninių leidinių minusai

Plagijavimas. Su šiuo reiškiniu skaitmeniniai leidiniai susiduria praktiškai kiekvieną dieną. Kai autorinis darbas (kad ir šis) paskelbiamas internete – praktiškai nebėra jokios galimybės sukontroliuoti, kas jį naudoja, kokiais tikslais ir ar paisomi autorių teises saugantys teisės aktai. Autorinis darbas gali būti (be Jūsų leidimo, žinoma) išverstas į bet kurią pasaulio kalbą, gali būti pakeistas, gali būti apkarpytas ar papildytas ir paskelbtas kaip kito autoriaus darbas be jokių nuorodų į tikrąjį šaltinį – t.y. Jūsų leidinį skaitmeniniame pasaulyje.

Trumpesni dėmesio periodai. Keliaujame į mums dar naują ir besivystančią teritoriją – nemokėjimą sutelkti dėmesį. Labai įdomiame moksliniame darbe (šaltinis) paskelbta, kad tiriant studentus, kurie mokėsi namuose (atlikinėjo „namų darbus“), jie nesugebėdavo išsėdėti prie kompiuterio nenukreipdami savo dėmesio nuo mokslų prie socialinių tinklų, naujienų portalų ir panašiai. Ilgiausiai suteikiamas dėmesys į vieną vietą (puslapį, darbą, užduotį) – 6 minutės. Skaitmeninė spauda turi įdėti visas pastangas, kad išlaikytų savo aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčių skaitytojų dėmesį.

Operatyvumas. Taip, pasikartojantis punktas. Operatyvumas nėra vien tik privalumas. Tai gali būti ir labai didelis minusas, kadangi per greitai paskelbta (ir dažnai – nepatikrinta) naujiena gali labai skaudžiai atsiliepti tiek skaitmeninio leidinio reputacijai, tiek „kišenei“.

Artėjame prie pasirinkimo

Ne, spauda tikrai nenumirs. Radijo stotys jau turėjo seniai išnykti. Neišnyko (na, neskaitant kai kurių radijo stočių, kurios galvoja, kad jas kažkas dar klauso ir kurios falsifikuoja klausytojų duomenis reklamos užsakovams). Tas pats su televizija – teko jau ne kartą girdėti, kad „jau televizija tai tikrai išnyks“. Neišnyko ir tikrai greitu metu neišnyks. Kaip tik, išmaniosios televizijos dėka, mes žiūrime vis daugiau televizijos programų (kad ir kaip apgailėtinai atrodytų Lietuvos televizijų kuriamas laidų turinys).

Kas iš tikrųjų vyksta – tai pasikeitimai. Tikrai bus mažiau laikraščių bei žurnalų spaudoje ir jau teko pamatyti tam tikrus spaudos rinkos pokyčius. Tačiau rinka išlieka pastovi, skaitytojas išlieka lojalus ir gero turinio kūrėjai jaučiasi pakankamai stabiliai. Taip, skaitmeninis pasaulis tikrai įnešė tam tikrų pokyčių į spaudos pasaulį, tačiau tikrai nesunaikino jo. Tei, kurie mano, jog skaitmeninis turinys pražudys spausdintą – yra pasiklydę „technologijų galios burbule“ ir neturi jokio supratimo apie žmogaus psichologiją, įpročius ir kaip lėtai tokie pokyčiai gali trukti. Galbūt, po kokių penkiasdešimties ar šimto metų ateis ta diena, kai „išnyks“ tradicinė spauda. Tačiau ir tai nėra visiškai aišku. Pažiūrėkite, pavyzdžiui, kaip ilgai mes vis tiek dantis valomės dantų šepetėliu.

Manau, kol technologijų ir skaitmeninis pasaulis nėra tiek pažengęs, kad galėtume kokių nors akinių ar kito technologinio įrenginio pagalba (Oculus?) „pamatyti“ bet kurią pasaulio knygą, žurnalą ar laikraštį priešais save, „paliesti“ tą leidinį, „perversti puslapį“, pajusti tą ramybės ir atsiribojimo nuo viso pasaulio jausmą, kurį pajuntame skaitydami realiame gyvenime – tol knygos, žurnalai ir laikraščiai mums bus reikalingi. Ir kol (jei?) tokie technologiniai atradimai pasieks mus – iki to laiko mes nieko neprarasime.

Gero skaitymo ir gero verslo!

PALIKTI KOMENTARĄ

Įveskite savo komentarą!
Įveskite savo vardą